Kova dėl išlikimo

Lietuvos pieno gamintojai daliniams Rusijos embargo nuostoliams kompensuoti gaus 22,8 mln. eurų, iš jų 14,1 mln. eurų skyrė Europos Komisija, apie 8,7 mln. - pridėjo Lietuva. Ūkininkas už praėjusių metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais parduoto pieno toną gaus 43,76 euro (151,09 Lt). Dalinis nuostolių kompensavimas bus vykdomas šių metų vasario-gegužės mėnesiais. Anot S. Kijevičiaus, tokia suma nekompensuos net pusės patirtų nuostolių. Jis atvirai prisipažino, kad neturi galimybės pasiimti paskolos, nes dalyvauja keliuose projektuose, kuriems jau yra pasiėmęs paskolas ir dabar turi jas grąžinti.
„Daugiau nei 20 metų ūkininkauju savarankiškai. Kartu su sūnumi turime apie 300 ha žemės, tačiau to - per maža. Nusipirkti papildomai nėra iš ko, o nuomoti žmonės nenori, nes bijo", - vyras skundėsi toliau. „Ateitis neatrodo rožinė. Šviesos tunelio gale nematyti ir kovojame tik dėl išlikimo", - su kartėliu balse baigė pokalbį ūkininkas.

Moderni „dovana"

Panašia minorine gaida kalbėjo ir J. Voiciulevič iš Riešės seniūnijos. Anksčiau yra laikęs per 100 melžiamų karvių, tačiau situacija privertė jį sumažinti bandos dydį perpus.
„Parduodu pieną po 18 euro centų už litrą (0, 62 Lt), o tokia kaina nedengia net savikainos. Traukiamės atgal, o juk norėdamas plėstis kasmet turėčiau investuoti į ūkį, bet neturiu tokios galimybės", - skundėsi J. Voiciulevič.
Anot jo, prieita iki absurdo, nes anksčiau, prie stabilių kainų, galima buvo daryti verslo planą keleriems metams, o dabar neįmanoma to padaryti, nes nežinia kokios kainos bus po 3-4 mėnesių.
„Jei supirkimo kaina išaugtų bent iki 25 euro centų už litrą (0,37 euro yra ES vidurkis), galima būtų šiaip taip gyventi, o dabar tai - vegetavimas, o ne gyvenimas", - kategoriškai pareiškė ponas Janas. Jis pridūrė, kad prieš Naujuosius metus AB „Rokiškio sūris" atsiuntė pranešimą, jog nuo 2015 m. pradžios mažina supirkimo kainas. „Ši „dovana" sugadino Naujųjų metų sutikimo nuotaiką", - sarkastiškai pastebėjo pašnekovas.

Bendras vardiklis

Žemės ūkio ministerija praneša apie laikiną supirkimo kainų sureguliavimą įstatymu.
Tam pritaria ir premjeras Algirdas Butkevičius. 2014-ųjų vasarą Žemės ūkio ministerijos pradėta kampanija, kviečianti pirkti lietuviškus pieno produktus, buvo grynai propagandinio pobūdžio. Beje, tiek ankstesniais metais partijų ir visuomeninių organizacijų inicijuojamos skambios kampanijos ir kvietimai pirkti lietuviškus maisto produktus, tiek pastaroji turi bendrą vardiklį – visos baigdavosi gerais norais. O realybė tokia, kad pieno supirkimo kaina 2014 m. lapkritį buvo 30,3 proc. žemesnė nei 2013 m. analogišku laikotarpiu. Panašiai yra ir su skerdienos supirkimo kainomis.

Tikisi ryžtingumo

Žemės ūkio ministerija suvokia, kad raginimais problemos neišspręsi. Tuo tarpu prieš kainų reguliavimą įstatymu piestu stoja perdirbėjai. Tai suprantama, nes Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, iš kainos, kurią vartotojas moka už pieną, 20 proc. tenka ūkininkui, 40 proc. – perdirbėjui ir 20 proc. – prekybininkui. Perdirbėjai šaiposi, kad kainų reguliavimas nepriimtinas laisvojoje rinkoje, toks sprendimas Lietuvoje neįmanomas, ns čia – ne Baltarusija ir ne Venesuela. O Jan Voiciulevič replikavo į tai, kad kainų reguliavimas taikomas kai kuriose Europos valstybėse ir Kanadoje.
Kol kas Vyriausybė nepriėmė sprendimo šiuo jautriu klausimu. Pasitarimas, kuriame dalyvavo visos suinteresuotos šalys, baigėsi tuščiomis. Situaciją pieno rinkoje šiuo metu tiria Konkurencijos taryba. Ūkininkai tikisi, kad ministerija ir Vyriausybė bus ryžtingos ir atriš šį Gordijo mazgą.

Zygmunt Ždanovič