B. Vėsaitės teigimu, Kaune atsiradus privatiems kogeneracinių elektrinių statytojams ir toliau pingant gamtinėms dujoms ir naftai, Vyriausybė turėtų peržiūrėti savo šilumos ūkio pertvarkos strategiją ir daugiau dėmesio skirti ne biokurui ir kogeneracinėms elektrinėms, o alternatyviems elektros energijos gamybos būdams - ypač vėjo jėgainių energetikai.
ELTA primena, kad biokuro elektrinę Kaune pernai spalį pradėjo statyti Vokietijos kapitalo įmonė Danpower Baltic". 20 MW šilumos ir 5 MW elektros energijos galios elektrinė turėtų pradėti veikti 2016 m. pabaigoje. Iki 2015 m. rudens panaši 20 MW galios Danpower" elektrinė turėtų atsirasti ir Vilniuje.
Premjero teigimu, pereinama prie biokuro ir kogeneracinių šilumos ir elektros energijos gamybos elektrinių, Lietuva renkasi Vakarų Europoje išbandytus būdus.
"Esu įsitikinęs, kad pasirinkome teisingą Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio pertvarkos modelį", - sakė Premjeras, pridūręs, kad biokuro jėgainėse gaminama energija yra 30-40 proc. pigesnė.
Vyriausybė pernai balandį nusprendė, kad šilumos ūkis turi priklausyti valstybei - Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių renovacijos ir statybos projektus galės įgyvendinti bendrovės, kurių ne mažiau kaip 51 proc. akcijų priklauso valstybei.
Preliminariais skaičiavimais, 145 megavatų galios atliekų ir biokuro kogeneracinės elektrinės statyba Vilniuje gali pareikalauti virš 343 mln. eurų investicijų. Kaune - beveik 200 mln. eurų. Dalis šių sumų bus finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Vyriausybės nutarime nurodoma, kad privatiems investuotojams atitektų ne mažiau kaip 25 proc. projektų dalies.
