Vidurinį išsilavinimą turinti Ugnė apsisprendusi – jei neras darbo iki vasaros, mergina įsitikinusi, kad užsienyje tai pavyks padaryti iš karto.
„Šiuo metu esu be darbo ir ieškau apie pora mėnesių. Kol kas sekasi nekaip“, – pripažįsta ji.
Vyriausybės sudaryta darbo grupė parengė planą, kaip jaunuoliams rasti darbo čia, Lietuvoje. Planas susideda iš kelių dalių. Pirmiausia reikėtų skatinti profesinę orientaciją dar mokykloje, kitaip tariant – tobulinti švietimo sistemą.
Kita priemonė – Socialinių reikalų ir darbo ministerijos siūlytos paramos pirmajam darbui bei įvairios profesinio mokymo programos. Taip pat – Vyriausybės bendradarbiavimas su jaunimo organizacijomis.
„Mes jaunimo organizacijose matome didelį potencialą ir jų glaudesnis įtraukimas tikrai padėtų siekti Vyriausybei šių tikslų. Jaunimo pateiktos priemonės jos buvo vienos iš įdomesnių, inovatyvių“, – kalbėjo Vyriausybės darbo grupės vadovas Ramūnas Stanionis.
Jaunimo nedarbui mažinti per dvejus metus siūloma skirti beveik 100 mln. litų. Didžioji dalis lėšų numatyta iš Europos Sąjungos fondų. Labiausiai ir valdžia, ir studentai palaiko jaunimo verslumo skatinimą. Jam siūloma skirti daugiau kaip pusė numatytų lėšų – per 70 mln. litų.
„Nedarbo lygis taip ir turėtų būti mažinamas. Pagrindinė priemonė – naujų darbo vietų kūrimas. Kitos priemonės nėra tokios efektyvios, tad paskata kurti sau darbo vietą, kurti kitiem darbo vietą yra sveikintinas dalykas“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Dovilė Baškytė.
„Faktas, kad Lietuva apskritai yra pakankamai neversli šalis. Mes ir savo pozicijoje esame nurodę, kad verslumo skatinimas, lengvatų jaunam verslui skatinti sukūrimas – šitie dalykai turi būti iškelti“, – tvirtina Lietuvos studentų atstovybių sąjungos atstovas Tomas Pūtys.
Tačiau Darbo biržoje tarp ieškančių darbo jaunuolių verslininkų entuziastų rasti nepavyko..
„Verslą pačiam pradėti sunku. Reikia visokių paskolų, visas baisiausiai brangu. Ne, tai sudėtinga“, – teigė kalbintas jaunas bedarbis.
Ir studentai, ir darbdaviai pritaria, kad šiuo metu jaunuoliams labiausiai koją kiša klaidingas universiteto diplomo vertės supratimas. Esą jie linkę rinktis nesvarbu kokį, svarbu aukštąjį išsilavinimą ir mažas perspektyvas įsidarbinti, o ne profesinio rengimo centrus ir garantiją gauti darbą.
Ugnė Galadauskaitė
LTV „Šiandien“
