Trakų rajone auginantis šilauoges, upėtakius, kitas žuvis ūkininkas Genadijus Barišauskas sako, kad nemažai pirkėjų atvyksta tiesiai į ūkį, bet jis nepamiršta ir turgelio. „Kada realizuoji savo prekę su nuolaidom, pasidarai geriausią reklamą. Būna, kad ir savikaina atiduodame“, – teigė Genadijus Barišauskas.
Mobilieji turgeliai, penktus metus vykstantys įvairiose Vilniaus ir Kauno vietose, – jau šių miestų kasdienybė.
Iš pradžių dalis ūkininkų gavo Europos Sąjungos paramą, kiti už savus pinigus įsigijo perdirbimo įrangą, automobilius su šaldytuvais, iš kurių dažniausiai ir prekiauja.
„Turime nedidelį ūkelį, auginame mėsinius viščiukus ir dedekles vištas. Pradėjome nuo labai mažo, užsidirbome pinigėlių, įsigijome mašiną, įrangą ir plečiamės“, – pasakojo Alytaus rajono ūkininkė Vida Bartkevičienė.
„Ne dėl kiekio, o dėl kokybės stengiamės. Bet neužtenka produkcijos, nes kokybiškos žuvies paklausa didelė“, – tvirtino prekiautoja Danutė Dumbauskienė.
Pienas, kiti produktai ūkininkų turgeliuose pigesni nei prekybos centruose, bet kai kurios prekės – brangesnės.
„Kodėl Vilniuje daržovės brangesnės nei Kaune? Mat nėra konkurencijos. Apie Vilnių nėra daržovių augintojų arba jie pavieniai. Kai reikia čia važiuoti kelis šimtus kilometrų, tai brangina produkciją“, – aiškino Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
Dabar kooperatyvas jungia pustrečio šimto ūkininkų ir mažų bendrovių, kurios pačios augina, gamina ir parduoda įvairius produktus turgeliuose.
„Mūsų tikslas – paskatinti, kad atsirastų daugiau tų gaminančių ūkininkų. Pagrindinis darbas – inovacinis, sudėlioti tuos saugiklius, užtikrinti, kad atvažiuoja tikrai lietuviška produkcija“, – teigė M. Maciulevičius.
Lietuvoje mobilių turgelių prekyba siekia vos dešimtadalį procento prekybos centrų maisto produktų apyvartos.
Tuo metu Vakarų Europos šalyse ūkininkai tiesiogiai vartotojams parduoda 5 proc. žemės ūkio ir maisto produktų.
Salomėja Pranaitienė
LTV naujienų tarnyba
