ˮAkivaizdu, kad sumos, kurioms pritariame, geriausiu atveju tik stabilizuos Europos skolą. Tačiau man vilties suteikia planas laipsniškai sumažinti neapmokėtų sąskaitų dalįˮ, - pažymėjo EP Biudžeto komiteto pirmininkas Jean Arthuis (Liberalai ir demokratai, Prancūzija). Jis taip pat teigė, kad "vyriausybės prisiėmė politinius įsipareigojimus, tačiau nesugebėjo jų apmokėti. Ar mes turime vėl priminti, kad mokėjimai yra tik techniniai įsipareigojimų padariniai?".
Derėdamasis su ES Taryba, Europos Parlamentas nuosekliai siekė, kad ES apmokėtų jos finansuojamų projektų sąskaitas, būtų sukurtas planas laipsniškai sumažinti neapmokėtų sąskaitų dalį, kuri šiemet pasiekė 25 mlrd. eurų, o ES finansavimas būtų sutelktas į prioritetines sritis.
EP derybininkams pavyko pasiekti, kad neatidėliotinoms šių metų ES biudžeto skoloms apmokėti būtų skirta 4,25 mlrd. eurų. EP nariai siekė, kad šiam tikslui būtų panaudotos papildomos 8,88 mlrd. eurų pajamos iš baudų, kurias turėjo sumokėti ES konkurencijos įstatymus pažeidusios įmonės. Tačiau ES Taryba sutiko panaudoti tik 3,53 mlrd. eurų skoloms tiesiogiai apmokėti, o likusią lėšų dalį nuspręsta grąžinti ES valstybėms. Savo ruožtu Europos Komisija įpareigota parengti laipsnišką neapmokėtų sąskaitų sumažinimo planą bei ateityje nustatyti tvarią skolų ribą.
Pritardamas 2015 m. ES biudžetui Europos Parlamentas sugebėjo pasiekti, kad įsipareigojimams būtų skirta 0,5 mlrd. eurų daugiau nei siūlė ES Taryba. Be to, EP narių dėka 45 mln. eurų daugiau skirta ES mokslinių tyrimų programai „Horizontas 2020", o 16 mln. eurų daugiau - studentų ir jaunimo mainų programai „Erasmus+". ES užsienio politikos biudžetas padidės 32 mln. eurų. Daugiau lėšų skirta ir ES bankų priežiūros institucijai bei sienų apsaugos agentūrai FRONTEX.
Palyginti su šiais metais, 2015 m. ES biudžetas bus 2 proc. didesnis įsipareigojimų srityje ir 1 proc. - mokėjimų srityje. Metinis ES biudžetas, kurį kartu tvirtina ES Taryba ir Europos Parlamentas, sudaro šiek tiek daugiau nei 1 proc. 28 ES valstybių BVP. 88 proc. šio biudžeto išleidžiama ES valstybėse, 6 proc. - užsienio valstybėse, o likę 6 proc. - ES institucijoms išlaikyti.
