Tyrimu vertinta, kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė, t. y. laisvė imtis veiklos ir rinktis paslaugas ir jų tiekėją. Taip pat - kaip efektyviai panaudojami iš mokesčių surinkti pinigai. Tyrimas apima dešimt gyventojams ir investuotojams aktualių sričių.
"Tai nėra laimės indeksas, jis neparodo, kur Lietuvoje geriausia gyventi ar kur Lietuvoje žmonės yra laimingiausi. Jis atako į paprastus klausimus: ar savivaldybės administracija taupo mokesčių mokėtojų pinigus, ar gyvena pagal pajamas, ar skaidriai naudoja biudžeto lėšas, ar ji trukdo vartotojams pasirinkti komunalinių paslaugų įmones, ar ji skatina konkurenciją. Ar savivaldybė mažina mokesčių naštą, ar ji efektyviai valdo turimą turtą ir atsisako nereikalingo, ar savo funkcijoms vykdyti pasitelkia privatų kapitalą", - vardija LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
LLRI konstatavo, kad 7 Lietuvos miestai rikiuojasi tokia tvarka: Klaipėda (81 tyrimo balas iš 100 galimų), Vilnius (75), Panevėžys (63,6), Kaunas (61,3), Alytus (56,9), Palanga (38,4) ir Šiauliai (34,1). tarp Geriausiai tarp rajonų savivaldybių, pasak tyrimo, tvarkosi Kauno rajonas (70,2), Plungės rajonas (68), Klaipėdos rajonas (65,8), Druskininkų rajonas (63,9) ir Kėdainių rajonas (63,6). Prasčiausiai sekasi Alytaus rajonui, surinkusiam 26,4 balo.
Apibendrindamas situaciją šalies savivaldybėse, LLRI Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovas Laurynas Rekašius teigia, kad Lietuvos savivaldybės grimzdo į skolas. 2013 m. duomenimis, 42 Lietuvos savivaldybių skolos išaugo 118 mln. litų. Miestų savivaldybių skolos siekia vidutiniškai 55 proc., rajonų savivaldybių - vidutiniškai 46 proc. nuo pajamų. Skolų augimą pavyko suvaldyti 18 savivaldybių, jose skolos mažėjo.
"Tokia situacija susidarė ir dėl to, kad pastaraisiais metais buvo stengiamasi aktyviai įsisavinti ES lėšas, vykdoma daug projektų, kurie neneša didelės investicinės grąžos, o labiau tarnauja kaip gražus atributas. Susitvarkomos miestų aikštės ir pastatomi stadionai, kurie paskui nebūtinai yra naudojami, o visą šią infrastruktūrą reikia išlaikyti. Tai kainuoja mokesčių mokėtojams, tuo tarpu savivaldybės biudžete lieka vis mažiau lėšų užtikrinti pirminėms funkcijoms", - aiškina LLRI Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovas.
Tačiau, anot L.Rekašiaus, savivaldybės turi vis geriau valdo turtą: turi mažiau nenaudojamų patalpų ir aktyviai vykdo privatizaciją, atsisako verslų, kurie nėra savivaldybėms būdinga funkcija.
"Gerėja socialinė aplinka, mažėja nedarbo lygis, socialiai remtinų asmenų skaičius. Bendra situacija yra tikrai džiuginanti, tikimės, kad tokia situacija išsilaikys ir ateityje, tačiau yra tam tikrų dėmesio vertų aspektų, kaip skolos", - pabrėžia jis.
