Pirma, nereikia pamiršti, kad krintant naftos kainai nemažai nuvertėjo dolerio atžvilgiu ir euras, todėl naftos kaina eurais - o tai svarbiausia Lietuvos vartotojui - šiemet krito "tik" 30,6 proc.

Antra, akcizo mokestis degalams yra fiksuotas ir nesikeičia priklausomai nuo degalų ar naftos kainos. Taigi fiksuota mokestinė dalis litro benzino kainoje yra 1,81 Lt (1,50 Lt akcizas plius 21 proc. PVM) ir tai sudaro apie 42 proc. benzino kainos. Dėl šios fiksuotos dalies pilna kuro kaina kinta žymiai mažiau nei žaliavos kaina.

Trečia, nuo naftos iki mažmeninio kuro egzistuojančioje vertės grandinėje kiekvienas dalyvis siekia padengti savo sąnaudas ir uždirbti pelno. Šiaurės Europoje vidutinė naftos perdirbėjų marža, vadinamasis "crack", nuo metų pradžios išaugo nuo 7,5 iki 11,5 dolerių už barelį. Šis veiksnys mūsų vertinimu taip pat galėjo apie 6 proc. kilstelėti kuro Lietuvoje kainą, darant prielaidą, kad Orlen maržų dinamika buvo panaši.

Paskutinis svarbus veiksnys kuro kainai yra laiko faktorius. Istorinė naftos ir mažmeninio kuro kainų koreliacija rodo, kad mažmeninio kuro kaina reaguoja į naftos kainos pasikeitimus su 4 savaičių vėlavimu. Tai natūralu, nes kelias nuo naftos išgavimo iki perdirbimo ir kuro pristatymo galutiniam vartotojui nėra trumpas. Be to, mažmeniniai tinklai turi tam tikras kuro atsargas, ir dėl to lėčiau reaguoja į kintančias rinkos sąlygas. Ši vėluojanti koreliacija reiškia gerą žinią vartotojams - jeigu naftos kaina eurais nusistovės ties ta riba, kur yra dabar, benzino kaina Lietuvoje gruodžio mėnesį gali pigti dar keliais procentais iki 4.10 - 4.20 Lt už litrą. Atininkamai turėtų pigti ir dyzelinis kuras bei automobilinės dujos.

Degalų sąnaudos sudaro 7,1 proc. vartotojų pirkimo krepšelio, o vidutinis mėnesinis neto atlyginimas šalyje trečiąjį ketvirtį buvo 1.868 Lt. Taigi, degalų kainoms nuo metų pradžios nukritus apie 10 proc. (nuo 4,6 Lt iki 4,15 Lt už litrą), statistinis dirbantis šalies gyventojas per mėnesį sutaupys 13,3 litus. Tuo tarpu pigesnių degalų įtaka metinei infliacijai Lietuvoje šiemet gali sudaryti 0,7 proc. punkto.

Donatas Brazdžius
Vyresnysis analitikas
Ekonominių tyrimų departamentas | Rinkų tarnyba