Koreguodama kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė turės atsižvelgti į valdančiosios daugumos susitarimus nuo liepos naikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį šildymui (dėl to antrą pusmetį biudžete papildomai liks apie 70 mln. litų) ir padidinti minimalią mėnesio (MMA) algą iki 325 eurų (1122 litų). MMA didinimui kitų metų biudžete reikia numatyti apie 50mln. litų.
Planuojama, kad kitų metų biudžete papildomai lėšų įplauks iš padidintų valstybės valdomų įmonių įmokų - 195 mln. litų, iš alkoholio ir tabako akcizų - 25 mln. litų, nes šį mokestį siūloma didinti šiek tiek daugiau negu siūlė Vyriausybė, iš loterijų ir lošimų mokesčio - 4 mln. litų.
Nuo 2015 metų keičiasi nekilnojamojo turto mokestis - jį teks mokėti visiems šalies gyventojams, kurių šeimos turtas viršys 750 tūkst. litų. Mokestis sieks 0,5 proc. turto vertės.
Nuo kovo siūloma didinti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams - tam parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) biudžete numatyti24,618 mln. eurų (85 mln. litų). Beveik 290 tūkst. eurų siūloma rasti Muitinės departamentui darbo užmokesčiui ir 301,7 tūkst. eurų - Specialiųjų tyrimų tarnybai. Dar 16,7 tūkst. eurų siūloma rasti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, 37,65 tūkst. eurų - Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai funkcijoms įgyvendinti ir 23,2 tūkst. eurų - Lietuvos švietimo istorijos muziejui trims pareigybėms įsteigti.
Iš viso BFK kitų metų biudžete siūlo Vyriausybei papildomai numatyti beveik 26 mln. eurų asignavimų.
Nedidinant biudžeto asignavimų, 6,51 mln. eurų (22,478 mln. litų) Vyriausybei komitetas siūlo rasti socialinių darbuotojų algoms nuo sausio padidinimui 15 proc., 14,481 mln. eurų (50 mln. litų) kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų kėlimui nuo sausio arba 7,240 mln. eurų (25 mln. litų) - nuo liepos. Dar 9,267 mln. eurų (32 mln. litų) siūloma rasti Vidaus reikalų ministerijos statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, beveik 553 tūkst. eurą (beveik 2 mln. litų) - laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros specialistų algoms kelti.
BFK siūlo pastarąsias išlaidas kompensuoti sumažinus biudžetinių įstaigų valdymo išlaidas 10 procentų. Dar dėl kelių dešimčių milijonų eurų papildomų pajamų skyrimo kai kurioms sritims BFK siūlo mažinti kitų institucijų ar projektų finansavimą.
BFK skaičiavimais, 2015 metų biudžeto projekte buvo siūloma papildomai numatyti 442 mln. eurų įvairių sričių finansavimui.
Kitų metų biudžetas išsiskiria ir tuo, kad krašto apsaugos finansavimas didinamas trečdaliu - iki 424,5 mln. eurų (1,466 mlrd. litų). Tai sudarys 1,11 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto. NATO numatytą 2 proc. rodiklį Lietuva žada pasiekti iki 2020 metų.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos, įskaitant 2,321 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą, kitąmet turėtų siekti 9,215 mlrd. eurų - 5,9 proc. daugiau negu šiemet. Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES lėšomis bus 9,557 mlrd. eurų.
Antras biudžeto projekto svarstymas numatytas gruodžio 2-ąją, o priėmimas - iš karto po to vyksiančiame plenariniame posėdyje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
