Ketvirtadienį spaudos konferencijoje A. Zuokas kalbėjo, kad apskritai skolose skendinčiai sostinei surenkamo GPM dalis galėtų būti padidinta iki 60 proc., tačiau tai dabar sunkiai įsivaizduojama.
"Tai reikštų, kad mūsų biudžetas, lyginant su šiandieniniu, tikrai padidėtų 150-160 mln. litų. Tai tada mes galėtume drąsiai sakyti, kad Vilniaus miestas pirmą kartą per paskutinius 8-9 metus turi subalansuotą biudžetą", - sakė meras.
Tiesa, jis pripažino, kad šiuo metu 60 proc. GPM dalis, tenkanti Vilniui, yra nereali.
"Todėl kompromisinis 55 proc. sprendimas būtų žingsnis į biudžeto subalansavimą ateityje ir jisai leistų išspręsti daugelį problemų, kurios šiuo metu yra, taip pat kalbant apie pasitikėjimą tarp bankų, kreditorių", - svarstė A. Zuokas.
Seime ketvirtadienį kaip tik bus pradedamas svarstyt įstatymo pakeitimas, leidžiantis Vilniui palikti didesnę mieste surenkamų GPM dalį. Pasak mero, ketvirtadienį politikai, ketinantys dalyvauti rinkimuose sostinėje, turės parodyti, kaip jie vertina sostinę ir vilniečius. Vilniaus valdžia teigia, kad Lietuva į savo sostinę linkusi investuoti dukart mažiau nei Latvija į Rygą, o Estija - į Taliną: Rygoje biudžetas vienam gyventojui siekia 3589 litus, Taline - beveik 4 tūkst. litų. Tuo tarpu Vilniuje šis rodiklis siekia 2189 litus, Kaune - 2400 litų.
Dabartinę Vilniaus miesto skolą savivaldybė aiškina tuo, jog maždaug pusė jos susidarė dėl ES projektų finansavimo, ir esą Vilnius priverstas prie ES projektų prisidėti 42 proc., kas yra didžiausia dalis tarp visų Lietuvos savivaldybių. Prie miesto skolos prisidėjo ir tai, kad valstybė ne vienerius metus skolinosi ne tik iš bankų, bet ir savivaldybių. Vilniaus savivaldybės įsiskolinimas nuo 2007 iki 2013 m. padidėji beveik 4 kartus: nuo 237,6 mln. litų iki 896,2 mln. litų. Būtinos išlaidos per metus Vilniuje yra apie 820 mln. litų. Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto deficitas 2008-2013 m. vidutiniškai per metus sudarė 120-175 mln. litų.
