„Lietuvoje stebime pasaulines tendencijas – gyventojai renkasi vis daugiau prekių ir paslaugų pirkti internetu. Todėl natūralu, kad internetiniame pirkinių krepšelyje atsiranda ir banko paslaugos. Toks klientų elgesys rodo ir augantį gyventojų finansinį išprusimą, nes savarankiškas paslaugų užsakymas reikalauja šiek tiek daugiau žinių apie pačią paslaugų sritį", – teigia „Swedbank" mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
Pasak O. Žvirzdinės, šiandien paskambinus bankui telefonu galima gauti tokią pat profesionalią konsultaciją kaip ir užsukus į padalinį. Atradę šią galimybę gyventojai taupo savo laiką ir konsultuojasi nuotoliniu būdu, o paslaugas užsisako net neišėję iš namų.
„Swedbank" duomenys rodo, kad šiuo metu kas ketvirta nauja banko paslauga yra užsakoma interneto banke. Internetu įsigyjama trečdalis (35 proc.) visų būsto draudimo polisų, pasirašoma 40 proc. vartojamųjų paskolų sutarčių, įsigyjama kas penkta (20 proc.) mokėjimo kortelė. Populiariausia internetu užsakoma „Swedbank" paslauga šiuo metu yra galimybė elektroniniu būdu padėti indėlį. Net 55 proc. visų indėlių sutarčių banko klientai pasirašė neužsukę į banko padalinį.
„Indėliai pamažu tampa savotiškomis elektroninėmis taupyklėmis. Neretai vienas klientas renkasi turėti kelis indėlius, kuriuose internetu taupo skirtingoms reikmėms. Internetas tampa ypač patogia platforma taupymui dėl kelių priežasčių. Minimali pradinė indėlio suma taupant internetu siekia tik 20 litų, todėl galima pradėti taupyti nuo tikrai mažų sumų. Be to, žmogus gali nustatyti, kad į tokią elektroninę taupyklę lėšos būtų pervedamos automatiškai, pavyzdžiui, vos gavus mėnesio atlyginimą," – pasakojo „Swedbank" atstovė.
Banko duomenimis, 16 proc. visų internetu užsakytų banko paslaugų yra užsakoma ne iš asmeninių įrenginių, bet naudojantis banko padaliniuose esančiais savitarnos terminalais. „Kai kuriais atvejais mūsų specialistai patys pasiūlo atėjusiam klientui pramokti naudotis interneto banku, tačiau kartais klientai to paprašo patys. Dalis jų tokį būdą renkasi dėl palankesnių įkainių interneto banke, o kiti tiesiog nori išmokti, kad vėliau galėtų tvarkyti reikalus savarankiškai", – komentavo O. Žvirzdinė.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, jog internete šiuo metu aktyviausi yra 25-34 m. amžiaus gyventojai. 2014 m. beveik pusė (49,4 proc.) šios amžiaus grupės žmonių užsisakė pirkinių bei įvairių paslaugų internetinėje erdvėje. Iš viso internetu šiemet apsipirko kas ketvirtas (26 proc.) Lietuvos gyventojas.
