"Labiausiai augo smulkiųjų įmonių, kur yra 1-9 dirbantieji, ir šiose įmonėse užimtų darbuotojų skaičius - kaip rodo statistika, būtent į šią grupę patenka didžioji dauguma naujai sukurtų verslų", - pranešime spaudai sakė "Creditreform Lietuvos" verslo analitikė Alina Rauktytė.
Tačiau, anot jos, darbo vietas tokiose įmonėse dažniausiai sau susikuria tik pats verslo savininkas.
"Taigi darbo vietų gausėjimas yra daugiau naujų verslų kūrimosi, o ne augimo pasekmė. Be to, nemažai čia sukurtų darbo vietų netrukus išnyksta verslui nepavykus", - tvirtino A.Rauktytė.
Didžiųjų bendrovių segmente (daugiau kaip 250 darbuotojų) naujokių atsirado vos viena kita, o ir darbo vietų augimo tempais didieji verslai paskui mažiukus nespėja. Tačiau pagrindinis stambiųjų koziris - stabilumas, kurio taip pat stokoja ir mažos (10-49 darbuotojai) bei vidutinės (50-249 darbuotojai) įmonės. Anot A.Rauktytės, šiuos darbdavius ir jų aktyvumą darbo rinkoje itin veikia tiek sezoniškumas, tiek besikeičianti ekonominė situacija.
Smulkiųjų įmonių per metus pagausėjo net 3648 , kai tuo pat metu didelių darbdavių atsirado tik 15. Smulkieji darbdaviai per tą patį laikotarpį sukūrė 4 proc. daugiau darbo vietų nei pernai (9,1 tūkst. darbuotojų), o didieji - 2,7 proc. (10,1 tūkst.). Vidutinės ir mažos įmonės su 6,5 tūkst. naujų darbo vietų liko trečios.
Pagal veiklos sritis darbuotojų labiausiai pagausėjo mažmeninės ir didmeninės prekybos - jų skaičius išaugo atitinkamai 2247 ir 2168. Baldų sektoriuje dirbančiųjų per metus padaugėjo 1513, medienos apdirbime - 1101.
Darbo vietų kiekis labiausiai traukėsi švietimo srityje (2489), pastatų statybos (840), pašto (594), siuvimo (546) įmonėse.
Šių metų spalio pradžiai Lietuvoje veikė 98,8 tūkst. įmonių, kuriose dirbo bent vienas darbuotojas. Prieš metus tokių įmonių buvo beveik 4 tūkst. mažiau. Jose darbavosi iš viso 1,318 mln. dirbančiųjų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
