„Esame patenkinti konstruktyviu dialogu su įstatymų leidėjais. Jei siūlomoms priemonėms būtų pritarta, tai padėtų grąžinti kredito unijų sektorių į efektyvaus skolintojo smulkiam ir vidutiniam verslui gretas", – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak jo, siekiant užtikrinti tvarią ir efektyvią kredito unijų sektorius veiklą, reikalingi įstatymų pakeitimai, kurie apimtų tris pagrindines sritis: kapitalą; sektoriaus integraciją laikantis kooperacijos principų, centrinių kredito unijų (CKU) veiklą ir kryžmines garantijas; kredito unijų valdymą.
Beveik visos viešoje diskusijoje dalyvavusios šalys sutiko, kad būtina stiprinti pastaruosius penkerius metus nuostolingai veikiančio kredito unijų sektoriaus kapitalą. Tai siūloma daryti kaupiant kapitalo atsargą iš pelno arba formuojant jį iš stabilių pajinių įnašų. Šiuo metu didžiąją kapitalo dalį sudaro nepastovus ir nepakankamai nuostolius absorbuojantis kapitalas iš paskolas paėmusių narių papildomų pajinių įnašų, skelbiama Lietuvos banko pranešime spaudai.
„Vienas iš esminių siūlymų yra įdiegti kryžminių garantijų sistemą pagal principą „vienas už visus, visi už vieną" per privalomą kredito unijų narystę CKU. Taip atsirastų paskatos kredito unijų grupės nariams daug atidžiau prižiūrėti ir kontroliuoti unijų veiklą", – pabrėžė M. Jurgilas.
Kredito unijų grupėse galiotų visapusiška narių finansinė atsakomybė, konsoliduota finansinė apskaita ir priežiūra, profesionali vadyba ir išplėtota vidaus kontrolė.
Anot M. Jurgilo, prieš įgyvendinant tokią garantijų sistemą, būtų atliktas išsamus ir nepriklausomas į CKU grupę besijungiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas.
