Tvarkos, kaip tai bus daroma, kol kas nėra, Energetikos ministerija ją dar tik rengia. Tačiau Energetikos ministerijos valdininkai LTV „Savaitę“ patikino, kad gyventojams mokėti išpirkos mokesčio už šilumos punktus tikrai nereikės.
Šią savaitę pasklido nerimą kelianti žinia – esą nuo liepos gyventojai turės išsipirkti daugiabučių šilumos punktus. Vilniaus ir Šiaulių daugiabučius administruojančių įmonių vadovai išsiuntė protesto laiškus Prezidentei. Jie reikalauja į šilumos punktus grąžinti šilumos tiekėjus.
„Mes trylika metų nuo pirmųjų mazgų renovacijos, modernizavimo ramiai gyvenom, o dabar reikės rūpintis“, – sako Liudas Ramanauskas, Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų ir butų asociacijos pirmininkas.
Pastarasis skandalas – dar pernai užvirusio ginčo tąsa, kai „Vilniaus energija“ reikalavo daugiabučių bendrijas ir pagal sutartis namus prižiūrinčius administratorius pasirašyti sutartis dėl šilumos punktų perdavimo. Daugiabučių bendrijos atsisakė perduoti savo turtą ir reikalavo, kad „Vilniaus energija“ pateiktų jos nuosavybę įrodančius dokumentus. Vis dėlto „Vilniaus energija“ pasiekė, kad gyventojai už įrangos priežiūrą jai papildomai mokėtų po 2 centus už kilovatvalandę.
Daugiabučių bendrijos kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus. Prezidentė pateikė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, tačiau jos buksavo Seime. Rugsėjį šalies vadovė viešai pareiškė apie lobistinių grupių spaudimą.
Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, jie įsigaliojo lapkritį. Šilumos tiekėjoms uždrausta naudoti nuotolinį valdymą, o nuo liepos – didžiuosiuose miestuose daugiabučių priežiūros verslu nebegalės užsiimti šilumos tiekėjos ar jų antrinės įmonės.
Pernai šiame ginče „Vilniaus energijos“ pusėje buvę sostinės valdininkai dabar tvirtina, kad gyventojai privalo grąžinti investuotus pinigus.
„Tos vertės labai skirtingos. Šilumos punktų, įrengtų prieš 10 metų, vertė – apie 200 Lt. Bet yra šilumos punktų, kurių vertė 30 tūkstančių“, – teigia Vilniaus m. savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Tie papildomi 2ct/kWh sudarė beveik 8 procentus sąskaitos. Vidutinio 60 kv. metrų buto šildymas kainavo apie 300 Lt, iš jų 24 Lt – mokestis „Vilniaus energijai“ už įrangą.
Nuo vasario 1-osios šis sąskaitos punktas naikinamas. Šilumos tiekimo sistemas prižiūri pačios namų bendrijos arba gyventojai sudaro sutartis su administravimo įmonėmis. Mokestis už daugiabučių priežiūrą, kaip ir iki šiol, skaičiuojamas pagal plotą.
Maksimalią jo tarifo ribą tvirtina savivaldybės, pvz., Šiauliuose už kv. metrą buvo nustatytas maksimalus 10 ct, o Vilniuje – net 24 ct mokestis.
Vilniaus daugiabučių bendrijos pirmininkas sako, kad tas menkutis 24 ct tarifas, padaugintas iš viso namo ploto, išauga į milžiniškas sumas, kurios suneša pelnus įmonėms, administruojančioms daugiabučius.
O nuosavą būstą ūkiškai prižiūrinčioms bendrijoms užtenka ir perpus mažesnės sumos.
„Vilniaus energija“ imdavo po 24 ct nuo kv. metro už priežiūrą, eksploataciją. Mes renkam po 9 ct, mums jų pakanka ir mes dar turim sukaupę lėšų“, – sako Vilniaus daugiabučių bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis.
Dabar valdininkai susigriebė, kad šilumos tiekėjai atsiėmė šiuos pinigus, papildomai „sukdami“ 2 ct už kilovatvalandę.
„Vilniaus standartinis devynaukštis dviejų laiptinių namas per šilumos kainą sumokėdavo per šildymo sezoną 16 tūkstančių. Tai praktiškai didžiausio, galingiausio šilumos punkto Vilniuje pusė kainos. Tai įvertinkit – jeigu šilumos punktas eksploatuojamas 10 metų, tai jie per šilumos kainą už tokį šilumos punktą sumoka 160 tūkstančių. Vadinasi, galima nupirkti visiškai naujus 5 šilumos punktus“, – tvirtina energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas.
Prezidentė dar pernai pavedė Energetikos ministerijai parengti Šilumos ūkio pertvarkymo koncepciją, kad jis atitiktų ES trečiojo energetikos paketo nuostatas: atskirti gamybą, perdavimą ir skirstymą. Tačiau valdininkai popierius varto, o rezultato nematyti.
Joana Lapėnienė
LTV „Savaitė“
www.lrt.lt
