„Duomenų kaupimas ir jų analizė tampa neatsiejama miestų planavimo ir valdymo dalimi. Šis įrankis leis geriau suprasti gyventojų dinamiką ir poreikius, o tai svarbu tiek sprendžiant urbanistinius iššūkius, tiek kuriant pridėtinę vertę įvairiose srityse – nuo nekilnojamojo turto iki sveikatos apsaugos ir švietimo“, – pažymi aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.
SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis ragina specialistus aktyviai naudotis šiais duomenimis ir dalytis įžvalgomis, kurios galėtų tapti pagrindu priimant informuotus sprendimus dėl miestų plėtros. „Interaktyvūs žemėlapiai ir duomenų analizės įrankiai leidžia išsamiai tirti gyventojų vidinės migracijos procesus, vertinti urbanistinių struktūrų efektyvumą, numatyti infrastruktūros poreikius ir prisidėti prie kokybiškos miestų plėtros. Tai svarbu ne tik urbanistams, bet ir mokslininkams, verslininkams ir politikos formuotojams“, – teigia jis.
Pavyzdžiui, analizuojant didžiųjų miestų priemiesčių ir žiedinių savivaldybių vidinės migracijos procesus, matoma, kad 2011-2021 metais Vilniaus priemiesčiai išaugo apie 4250 ha, juose apsigyveno 52 000 gyventojų. Kauno priemiesčiai išsiplėtė 1700 ha ir išaugo 19 000 gyventojų, Klaipėdos priemiestinė zona išaugo 1300 ha, joje apsigyveno 10 500 gyventojų (Pav. 1).
Ši vidinė migracija iš miesto centro į priemiestines zonas iš dalies susijusi su faktu, kad didieji Lietuvos miestai sovietmečiu buvo formuojami kaip pramonės ir prekybos centrai, tačiau planinės ekonomikos laikotarpiu statyti miegamieji rajonai ilgainiui prarado urbanistinį patrauklumą; pastatams nusidėvint, gyvenimo kokybei prastėjant, labiau pasiturintys gyventojai pradėjo keltis iš centrinės miesto dalies ir miegamųjų rajonų į priemiesčius ar žiedines savivaldybes. Vis dėlto urbanistai ir savivaldybių planuotojai pripažįsta, kad didžiųjų miestų plėtra priemiesčių kryptimi kelia didelių klausimų, susijusių su švietimo, susisiekimo, sveikatos apsaugos infrastruktūros plėtra ir palaikymu.
Analizuojant gyventojų sklaidą teritorijose, galima matyti gyventojų skaičių kvartaluose ir vertinti jų socialinės, inžinerinės, susisiekimo infrastruktūros poreikį. Pavyzdžiui, žinant kvartaluose esančių namų ūkių skaičių, galima gana tiksliai įvertinti automobilių stovėjimo vietų poreikį, o turint duomenis apie skirtingo amžiaus vaikų skaičių atskiruose miesto rajonuose ar kvartaluose, galima nustatyti ir prognozuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų poreikį.
Vertinant kitus duomenis – namų ūkių skaičių, gyventojų tankį – galima daryti išvadas apie visų rūšių judumo infrastruktūros efektyvumą, analizuoti skirtingų viešojo transporto rūšių parinkimo, 15 minučių miesto koncepcijos įgyvendinimo galimybes.
Nors gyventojų būstų ir gyventojų surašymų informaciją galima buvo pasiekti ir anksčiau, duomenys buvo pateikiami sustambinti gardelėse. Naujosios priemonės atveju informacija, susieta su užstatytomis teritorijomis, yra tikslesnė, todėl tinkamesnė analizei, nes poligonai (duomenų pateikimo teritoriniai vienetai) sukurti atsižvelgiant į fizinius barjerus – gatves, vandens telkinius, želdynus ir kt.
Ateityje SSVA planuoja plėsti atvirų duomenų, skirtų teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir stebėsenai, kiekį, pateikti nuasmenintus nekilnojamo turto registro duomenis ir atnaujinti Teritorijų planavimo stebėsenos informacinę sistemą (TPSIS), kuri palengvintų savivaldybių bendrųjų planų stebėsenos procesus.
Nuoroda į duomenis: https://atviri-duomenys-pi-ssva.hub.arcgis.com/search. Duomenis galima atsiųsti arba skirtingais pjūviais peržiūrėti švieslentėje.
Statybų sektoriaus vystymo agentūros inf.
