"Žmonės patikėjo renovacija ir, kalbant apie skaidrumą, jie yra patys geriausi viso renovacijos proceso kontrolieriai", - trečiadienį spaudos konferencijoje "Daugiabučių renovacijos rezultatai ir iššūkiai" Seime teigė A. Dudėnas.
Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė akcentavo, kad daugiabučių renovacijos atveju realūs darbai viršijo Vyriausybės pažadus. "Be to, finišo tiesiosios link artėjant pirmajam renovacijos etapui, įsibėgėja antrasis, kuriame dalyvauja 58 savivaldybės, atrinkusios 1700 neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių. Vyriausybė į renovacijos proceso skaidrumą žiūri per padidinamąjį stiklą", - sakė ji.
J. Juozaitienės teigimu, Vyriausybė taip pat parengė visuomeninių pastatų energijos efektyvumo didinimo programą, kuris leis masiškai renovuoti darželius, mokyklas ir kitus viešuosius pastatus.
"Svarbus yra kompleksinis energetinio efektyvumo didinimas, todėl ketinama pereiti prie renovacijos kvartalais, kai tvarkomas ir gatvių apšvietimas, ir žalieji plotai, o tai leis atnaujinti mūsų miestus ir estetiškai, ir sutaupant energijos. Šiuo metu įgyvendinami pilotiniai projektai trijose savivaldybėse: Birštono, Utenos ir Šiaulių", - kalbėjo J. Juozaitienė.
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pristatė daugiabučių renovacijos statistiką. Pasak jo, vien per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje pradėti atnaujinti 557 daugiabučiai, kai 2005-2012 metais renovuoti vos 479 daugiabučiai. Šiuo metu iš viso rangos darbai pradėti 706 daugiabučiams atnaujinti, dėl 324 namų vyksta rangos darbų konkursai, daugiau nei 100 daugiabučių artimiausiu metu bus paskelbti konkursai. Iš daugiau kaip 700 pasirašytų rangos darbų sutarčių virš 500 projektų įgyvendinami per savivaldybes.
Kaip renovacijos lyderius V. Serbenta įvardijo Ignalinos, Jonavos, Kelmės, Anykščių, Molėtų, Mažeikių, Druskininkų, Birštono, Ukmergės, Prienų, Utenos, Varėnos ir Šilalės savivaldybes. Jo nuomone, didmiesčiai atsiliko pirmajame etape, nes jiems reikėjo daugiau laiko įsibėgėti, tačiau Vilnius (211 namų) ir Kaunas (95 namai) yra tarp aktyviausiai įsitraukusių į antrąjį etapą.
Spaudos konferencijoje akcentuota, kad šiandieninis renovacijos procesas jau leidžia kalbėti apie jo poveikį šalies ekonomikai. Šiuo metu pasirašytų daugiau kaip 700 rangos sutarčių vertė siekia 0,5 mrld. litų. Preliminarios investicijos į vieno namo renovaciją sudaro apie 700 tūkst. litų. Tai turi tiesioginės įtakos naujų darbo vietų kūrimui, statybų sektoriaus atsigavimui, nekilnojamo turto rinkos pokyčiams. Vien tai, kad šiuo metu pasirašytų rangos sutarčių vertė sudaro 8,3 proc. praėjusių metų šalies statybos sektoriaus apyvartos, siekusios 7,2 mlrd. litų, rodo nemažą renovacijos indėlį į šalies ūkio augimą. Šiemet ir kitąmet Lietuvos BVP renovacija pakels 0,3 proc. Tikimasi, kad panašios daugiabučių renovacijos apimtys liks ir artimiausiais metais.
Šiuo metu baigiamų rengti 1700 investicinių projektų preliminari vertė - 1,2 mlrd. litų, atitinkamai planuojamos investicijos į renovaciją - 1,7 mlrd. litų.
Vertinant renovacijos efektyvumą energijos efektyvumo didinimo požiūriu, apskaičiuota, kad energijos efektyvumas renovuotuose namuose padidėjo 50 proc., juose gyvenantys žmonės apytiksliai sutaupo 1000 litų per metus šildymo sąskaitoms. 700-ams namų gyventojų bus sutaupyta 38 mln. litų. Renovacijos grąža yra apie 12 metų. Renovuotų (modernizuotų) namų šildymo kaštai yra mažesni, pakilusi patalpų temperatūra, sumažėjusi namo drėgmė, taip pat gyvenamųjų patalpų sąlygos yra pagerėjusios.
