Žemės ūkio rūmų delegacijoje: Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė Viktorija Švedienė ir direktorius dr. Edvardas Gedgaudas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) Pieno gamintojų darbo grupės koordinatorius Mindaugas Šukys ir LŠŪS bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Darius Viliušis, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos (ŠŽA) ūkininkės Nijolia Andruškevič ir Barbara Novikova.
Dėmesys pieno sektoriui
Parodoje abi dienas pagrindinis dėmesys buvo skirtas pieno gamintojų sektoriui: vyko pieninių galvijų demonstravimas, vertinimas, apdovanojimai. Neišdildomą įspūdį visiems parodos dalyviams paliko veršelių demonstravimas, kuriuos pristatė vaikai. Nors jauniausio veršelio savininkui vos 5-eri metai, bet jis šauniai pristatė ir suvaldė savo augintinį.
Į parodą, tiesiai iš Budapešto (Vengrija) žemės ūkio rūmų organizuotos tarptautinės konferencijos apie BŽŪP perspektyvas, atvykęs Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, sudalyvavo organizuotoje diskusijoje su Lenkijos žemės ūkio rūmų, žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos atstovais. „Žemdirbių ir kaimo sektoriaus organizacijos šiandien tikrai turi daug temų, kuriomis aktualu ir būtina diskutuoti su valdžios institucijomis tiek savo šalių viduje, tiek ES lygmenyje. Šiandien daug diskusijų kelia rugsėjo 4 d. pristatyta Strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities baigiamoji ataskaita, kurios išvadose reikalaujama didelių pokyčių ES ūkininkų finansavimo srityje. Rekomendacijų esmė – siūlomas BŽŪP išmokų paskirstymo ūkininkams pakeitimas.
110 puslapių dokumente ES vykdomoji valdžia raginama pakeisti žemės ūkio ir maisto produktų politiką. Rekomendacijose siūloma keisti požiūrį į tvarumą pagal BŽŪP, pereinant nuo esamos praktikos, kai tiesioginės išmokos ūkininkams yra susietos su geros žemės ūkio ir aplinkosaugos sąlygų (GAAB) laikymusi, prie tinkamo atlygio ir paskatų tiems, kurie ūkininkaudami taiko aukštesnius standartus, nei reikalauja ES teisės aktai. Rekomendacijose reikalaujama skirti lėšų ekologiškam perėjimui finansuoti - raginama įsteigti laikiną „Teisingo žemės ūkio ir maisto produktų pereinamojo laikotarpio fondą (Agrifood Just Transition Fund- AJTF)“ ir „Gamtos atkūrimo fondą“. Nors strateginis dialogas turėjo baigtis parengus ataskaitą, išvadose siūloma sukurti „Europos žemės ūkio ir maisto valdybą“, kurioje suinteresuotos šalys galėtų reguliariai diskutuoti apie politikos pokyčius. Valdybą sudarytų Europos Komisijos paskirti aukšto lygio atstovai, kuriems būtų pavesta patarti ES vykdomajai valdžiai tvarumo politikos klausimais. Rekomendacijos turės konkrečių politinių pasekmių, nes Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įsipareigoja jomis pasinaudoti kurdama sektoriaus viziją, kurią ji pristatys per pirmąsias 100-tą naujos kadencijos dienų – iki 2025 m. kovo mėn. O vėliau, vėliausiai iki 2025 m. liepos mėnesio, Europos Komisija turi pateikti pasiūlymą dėl kito ES septynerių metų biudžeto, kuriame bus numatytos lėšos BŽŪP po 2027 m. Taigi aktyvių žemdirbių ir kaimo plėtros procesuose dalyvaujančių organizacijų laukia diskusijos kiekvienos šalies viduje ir tarptautiniu mastu, nes svarbu surasti dialogą, kuris prisidėtų prie sektoriaus ir kaimo pažangos“, - pažymėjo dr. Arūnas Svitojus.
Parodoje Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacijos nariai pristatė pieninius galvijus, vyko jų vertinimas, apdovanojimai. Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacija jau 20 metų veda pieninių galvijų apskaitą. Organizacija turi ICAR sertifikatą, dar 2011 m. įgyvendino „Breeder Online" programą, yra bandos valdymo programos „OnLine" pirmtakė. Organizacija nuo 2012 m. teikia konsultavimo paslaugas atrenkant pieninių galvijų tėvų poras. 2013 m. pirmieji pasaulyje suvaldė subklinikinę ketozę. 2015 m. įkūrė Galvijų genetikos laboratoriją, o 2016 m. įsteigė Genetikos centrą Poznanėje.
„Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacija vienija 11 000 narių: ūkininkų, veisėjų, valstybinių ūkių, valstybinių ir privačių įmonių, kooperatinių ir nuomojamų ūkių. Turime keturias Pieno analizės laboratorijas, dvi pašarų analizės laboratorijos, galvijų genetikos laboratoriją, keturias kalibravimo stotis, genetinį centrą. Daug dėmesio skiriame pieno gamintojų švietimui, todėl visada matome prasmę ir tarptautiniam bendradarbiavimui bei keitimuisi žiniomis, patirtimis, moksliniais tyrimais, inovacijomis. Labai svarbu perduoti naujausias žinias pieno gamintojams, kad naudinga teorija pasitarnautų praktikoje. Džiaugiamės ilgamete draugyste su Lietuvos žemės ūkio rūmais, dalyvaujame konferencijose, parodose, diskutuojame ir plečiame kontaktus su šakinėmis asociacijomis. Šiandien, pasirašydami bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos žemės ūkio rūmų skėtine asociacija – Lietuvos galvijų veisėjų ir gerintojų asociacija, tikimės gilesnio bendradarbiavimo profesiniu lygiu. Manau tikrai turime ko vieni iš kitų pasimokyti, pasidalinti mokslo atradimais ir patirtimis. Lenkijos pieno gamintojai per metus pagamina apie 15 mln. litrų pieno. Esame 4 pagal pieno gamybą Europoje ir atsiliekame tik nuo vokiečių, prancūzų ir olandų. Tarptautinis bendradarbiavimas užtikrina pasitikėjimą partneriais, plečia kontaktų, plėtros krypčių įvairinimą ir nuoseklią siūlomų paslaugų spektro plėtrą“, - kalbėjo Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacijos prezidentas Andrzej Steckiewicz.
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis
Parodos metu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacijos ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos. Sutartį pasirašė Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacijos prezidentas Andrzej Steckiewicz ir direktorė Ewa Kłębukowska ir LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas ir Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.
Po sutarties pasirašymo organizuota diskusija apie pieno sektoriaus aktualijas.
Pagal LR Žemės ūkio rūmų inf.
