„Tikslingai nukreipdami ES investicijas keičiame pačios ekonomikos pobūdį ir raidos kryptį, padarydami ją konkurencingesne ir pažangesne. Taip ne tik kursime inovatyvius produktus, bet ir, suteikdami daugiau galimybių verslui ir mokslui, auginsime Lietuvos ekonomiką. Einame teisinga linkme ir toliau stipriname Lietuvos konkurencinį pranašumą“, – sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Iš viso iš Lietuvai skirtų 7,5 mlrd. eurų šiuo metu paskelbta kvietimų už 3 mlrd. eurų, o pasirašyta sutarčių už 1,5 mlrd. eurų.

Pažangesnei Lietuvai skirtos 1,4 mlrd. eurų investicijos nukreiptos konkurencingumo ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimui, verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimui, inovacijų ir tyrimų įgyvendinimui bei naujų rinkų paieškai.

Šiuo metu www.esinvesticijos.lt puslapyje galima pretenduoti į aktyvius kvietimus, kurių bendra vertė siekia 12 mln. eurų:

Atžalinių įmonių steigimui (ang. k. „spin off“) paskelbta kvietimų už 6,3 mln. eurų. Ši priemonė suteiks galimybę gerinti investicinę aplinką šalies rizikos kapitalui bei skatinti investicijas į verslą ir darbo vietų kūrimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse. Į šiuos kvietimus gali pretenduoti mokslo ir studijų institucijos.

Profesinio mokymo įstaigos gali pretenduoti į Profesinio mokymo prieinamumo gerinimui skirtas investicijas, kurių bendra vertė siekia 5,7 mln. eurų. Šiomis investicijomis bus remiami mokiniai iš nepalankias sąlygas turinčių asmenų grupių, pagerinant jiems sąlygas įgyti vidurinį išsilavinimą profesinėse mokyklose.

150 tūkst. eurų skiriama Sostinės regione gerinti mokslo ir studijų aplinką, įsijungiant į Europos atvirojo mokslo debesį. Europos atvirojo mokslo debesija remia mokslinių tyrimų duomenų valdymą ir taikymą, kad būtų užtikrinta mokslininkų prieiga prie duomenimis grindžiamo mokslo. Šios priemonės tikslinės grupės – ne tik tyrėjai, bet ir visa mokslo bendruomenė. Todėl pretenduoti gali universitetai ir mokslinių tyrimų institutai.

Jau įgyvendinami projektai, į kuriuos galėjo pretenduoti gyventojai, verslas bei privatus ir viešasis sektorius. Didžiausios investicijos skirtos technologiniams sprendimams: e. paslaugų modernizavimui, viešųjų skaitmeninių paslaugų patobulinimams, DI ir inovatyvioms technologijoms plėtoti ir kt.

Taip pat investicijos nukreiptos skaitmeninės saugos sprendimams bei inovatyvių aplinkai draugiškų, t.y. tvarių produktų gamybai. Šių kvietimų apimtis siekė 60 mln. eurų.

Taip pat šiemet planuojama paskelbti kvietimų už beveik 111 mln. eurų.

Mokslo centrų ekosistemos inovacijų stiprinimui planuojama paskelbti kvietimų už beveik 58 mln. eurų. Šiomis investicijomis siekiama sustiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą.

22 mln. eurų bus skirta mokslo ir studijų aplinkos gerinimui, taip stiprinant tyrėjų gebėjimus, didinat jų karjeros patrauklumą.

Verslo atstovai sulauks kvietimų skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomikos. Tam bus skirta per 12 mln. eurų.

Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, taip skatinant startuolių vystymą, akceleravimą ir plėtrą, bus paskelbta kvietimų už 18 mln. eurų.

Likusi Pažangesnė Lietuva prioriteto kvietimų dalis bus skelbiama 2025 m. ir 2026 m. Šiems kvietimams skirta 598,73 mln. eurų.

Šias priemones įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Pagal Finansų ministerijos inf.