„Po ilgų derybų galime pranešti geras žinias. Tai didžiausia pastarųjų metų investicija ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. Svarbu tai, kad prancūzai jokių sąlygų ir reikalavimų miestui nekelia, verslas tą daro savo jėgomis, patys prisiimdami visą riziką ir neprašydami jokios finansinės paramos. Kaip ir žadėjome, dirbame, kad šilumos kainos Vilniuje būtų mažiausios. Artimiausiu metu šį “Dalkios” pasiūlymą pristatysiu Premjerui A.Kubiliui, kad Vyriausybė taip pat išsakytų savo nuomonę šiuo klausimu”, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
,,Dalkia Eastern Europe” valdybos pirmininkas ir prezidentas Jean Sacreste teigia, kad biokuro jėgainė galėtų būti pastatyta po trejų metų. Jeigu projektas vyks sklandžiai, statybos darbai galėtų būti pradėti dar šių metų pabaigoje.
„Tai būtų 300 MW pajėgumų katilas, kuris galėtų aptarnauti 50 procentų Vilniaus. Dabartinis mūsų pastatytas biokuro katilas aptarnauja 11 procentų sostinės. Į šį projektą taip pat investuotų Pasaulio bankas bei Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros bankas, tačiau tokioms investicijoms užtikrinti būtinas suprantamas ir prognozuojamas šalies investicinis klimatas“, - kalbėjo J.Sacreste.
Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus nuomone, šis bendrovės pasiūlymas dar kartą įrodo tai, kad planuojamos didžiulės investicijos.
,,Kol kai kurie politikai tik politikuoja, kiti tuo metu dirba. Pastačius biokuro jėgainę, „Dalkia“ taptų nepriklausomu energijos tiekėju. Tai padėtų sumažinti šilumos kainas, kurias nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, mažės priklausomybė nuo dujų. Šita investicija sostinėje dvigubai sumažintų priklausomybę nuo dujų, už kurias sumokama beveik 450 mln., 220 mln. liktų Lietuvoje“, - teigė R.Adomavičius.
Investuotojams Vilniaus miesto savivaldybė iškėlė dvi sąlygas: statant biokuro jėgainę bus privaloma laikytis visų Viešųjų pirkimų įstatymų sąlygų ir pirkimus vykdyti per Centrinę perkančiąją organizaciją. Antra sąlyga – biokuras turės būti perkamas iš kuro biržos, kurią, tikimasi, Energetikos ministerija įkurs Lietuvoje.
Šiuo metu šilumos kainos Lietuvoje padidėjo 20 proc. dėl per metus net 38 proc. išaugusios dujų kainos, kuri sudaro daugiau nei 70 proc. bendroje sąskaitoje už šildymą.
Pastaraisiais metais didžiausius užsienio investicinius projektus Lietuvoje įvykdė Skandinavska Enskilda banken SEB (112,9 mln. litų), Huawei Technologies (81,5 mln. litų), Electricite de France EDF (95 mln. litų). „Barclays“ investicijos - apie 258 mln. litų, „Western Union“ – 20 mln. litų. Vilniuje kitais metais IKEA parduotuvę atidarysianti UAB „Felit“ ketina investuoti beveik 370 mln. litų. 2010-2011 metais visos investicijos Vilniuje siekė 1,3 mlrd. Lt.
