Ekonominė situacija keičia vartotojų įpročius ir turi įtakos jų pasirinkimui parduotuvėse visoje Europoje. Pastarųjų metų statistika rodo sumažėjusią europiečių ekologiškos produkcijos paklausą. Europos Komisijos ekologiškų produktų importo į ES apžvalgoje konstatuota, jog bendras tokių produktų importas į ES sumažėjo 5,1 proc. Toks sumažėjimas vyko dėl tais metais smarkiai išaugusių visų maisto produktų kainų ir kritusių supirkimo kainų, kurias pajuto Lietuvos ekologinės produkcijos augintojai ir perdirbėjai.
JAV žemės ūkio departamento (USDA) tyrimo duomenimis, didėjanti infliacija kartu su aukštomis maisto ir energijos kainomis 2022 m. sumažino ekologiškų maisto produktų pardavimą daugelyje ES rinkų.
Tarp ekologiškos ir tradicinės produkcijos buvęs supirkimo kainų skirtumas (ekologinė produkcija dėl didesnių sąnaudų būdavo brangesnė) 2022 m. dėl galimų minėtų priežasčių ėmė mažėti. Pavyzdžiui, jei ekologiško ir neekologiško pieno supirkimo kainų skirtumas iki 2020 m. buvo didesnis nei 20 proc., tai 2021-2022 m. jis siekė vos 10 proc.
Rusijos karinė invazija į Ukrainą bei jos išprovokuota energetinė krizė ir infliacija Lietuvoje paaštrino apsirūpinimo maistu klausimą ir pakoregavo visuomenės požiūrį bei galimybes rinktis ekologiškus produktus, tad sumažėjęs poreikis turėjo įtakos ir kritusioms tokios produkcijos supirkimo kainoms.
Siekdama stiprinti ekologinius ūkius, ŽŪM inicijuoja dar daugiau ekologinį ūkininkavimą skatinančių priemonių.
Nepažeidžiant ekologinių išmokų skaičiavimo metodikos bus padidinti ekologinių ūkių išmokų dydžiai. Be to, ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, planuojama remti 100 proc.(iki šiol buvo taikytas 70 proc. rėmimas).
Lietuva, palyginti su artimiausiomis kaimynėmis, suteikia konkurencingą paramos sistemą. 2023-2027 m. ekologiškai ūkininkaujantiems mūsų šalis skyrė net 9,4 proc. nuo viso žemės ūkiui remti skirto biudžeto, kai tuo tarpu kaimyninės valstybės skyrė kur kas mažiau.
Pagal ŽŪM inf.