XX a. antroje pusėje sukurtiems gyvenamiesiems rajonams Lietuvoje ilgą laiką trūko išskirtinumo, galimybių leisti laisvalaikį, gyvybės, tačiau pastaruoju metu matomas jų atsigavimas, pasakoja Edita Gudauskienė, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
Kaip sužinoti suplanuotą infrastruktūrą
Vienas jų – rajone jau įrengta ar suplanuota įrengti viešoji laisvalaikio infrastruktūra, kaip dviračių takai, vaikų žaidimų, sporto aikštelės.
„Pastaruoju metu Vilniuje tiek centre, tiek gyvenamuosiuose rajonuose yra sparčiai plėtojamos viešos sporto erdvės – nuo futbolo aikščių iki diskgolfo kompleksų. Tokios laisvalaikio erdvės šalia namų garantuoja, kad gyvenamasis rajonas bus pilnas gyvybės, nes nereikės ieškoti poilsio erdvių vykstant į centrą ar kitus rajonus. Be to, jos suteikia galimybę burtis vietinėms bendruomenėms, kurios įkvepia rajonui išskirtinę dvasią“, – kalba E. Gudauskienė.
Ji prideda, kad jau esančią ar planuojamą infrastruktūrą Vilniuje galima rasti interaktyviame žemėlapyje.
Ar suplanuotos žaliosios erdvės
Nors Vilniuje aplink miegamuosius rajonus yra daug natūraliai susiformavusių miškelių bei pievų, gyvybės rajonui itin prideda plėtotojų ir savivaldybės išvystyti parkai ar skverai su profesionaliu apželdinimu ir laisvalaikio infrastruktūra. Tokios erdvės dažnai tampa tam tikru rajono traukos centru.
„Pastaruoju metu matome nemažai jau iškilusių ar planuojamų tokių naujų žaliųjų erdvių Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Šnipiškėse buvo sutvarkytas Neries senvagės slėnis bei įrengta „Drakonų pieva“. Viršuliškėse tvarkomas J. Rutkausko skveras, Pilaitėje žalias skveras planuojamas prie naujos Šv. Juozapo bažnyčios, o mes savo ruožtu šiame rajone taip pat projektuojame rekreacinę zoną, kurioje bus vyšnių parkas“, – vardina E. Gudauskienė.
Sužinoti daugiau apie mieste planuojamas rekreacines erdves galima NT duomenų bendrovių žemėlapiuose, pavyzdžiui, šiame.
Rajono estetinis potencialas
Vienas didžiausių senesnių gyvenamųjų rajonų minusų – nepatraukli sovietinių pastatų išvaizda. Tačiau daugelyje šių rajonų yra plėtojami nauji pastatai bei vyksta senųjų renovacija, kas keičia rajono estetinę išvaizdą į gerąją pusę. E. Gudauskienė pataria prieš kraustantis į gyvenamąjį rajoną pasidomėti, kaip jis atrodys kelių metų bėgyje.
„Nors sostinėje renovacijos procesas kurį laiką vyko lėčiau nei mažesniuose šalies miestuose bei miesteliuose, tačiau dabar daugiabučių modernizavimo darbai vyksta aktyviau ir vaizdas gyvenamųjų daugiabučių kvartaluose keičiasi. Tvarkomi ne tik seni daugiabučiai, bet ir kiemai, dėl ko senų daugiabučių kvartalai tampa jaukesni, patrauklesni jauniems žmonėms“, – sako E. Gudauskienė.
Vilniaus mieste iš viso renovuoti 275 daugiabučiai – tai sudaro tik 5,3 proc. visų miesto daugiabučių, tačiau situacija sparčiai keičiasi: šiuo metu savivaldybėje renovuojami 194 namai, dar 193 renovacijos yra suplanuotos. Pasitikrinti, kur numatyta renovacija galima oficialiame Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapyje.
„Be abejo, svarbu atsižvelgti ir į naujai rajone statomų projektų estetinę pridėtinę vertę. Ar planuojamų namų fasadas bus iš kokybiškų ir ilgaamžių medžiagų, kaip pastatai įsilies į bendrą rajono aplinką, kokia suplanuota aplink bendra infrastruktūra, apželdinimas. Sužinoti daugiau apie rajone planuojamus projektus ir kaip jie atrodys, galima NT duomenų bendrovių puslapiuose arba Vilniaus 3D žemėlapyje“, – pataria „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
Pagal pranešimo spaudai inf.
