„Miesto seniūnijos šiuo metu realiai vykdo tik 4 iš 20 įstatymuose numatytų funkcijų, ir neretai jos tėra laiškanešiai, perduodantys gyventojų prašymus departamentams. Po reorganizacijos aiškias atsakomybės turintys biurų darbuotojai iš karto galės spręsti vilniečių problemas, geriau prižiūrės teritorijas, užtikrins taisyklių laikymąsi. Be to, po pertvarkos savivaldybės biudžetas sutaupys 1,2 mln. litų, bus atlaisvinta per 1600 m2 patalpų“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Lapkritį atliktos sostinės gyventojų apklausos duomenimis, net 60 proc. vilniečių nežino, ką veikią seniūnijos, 7 iš 10 vilniečių nesinaudoja seniūnijų paslaugomis.
„Vilniečių apklausa labai aiškiai parodė, kad bene vienintelė funkcija, kurią gyventojams pastaraisiais metais teikė seniūnijų darbuotojai buvo gyvenamosios vietos deklaravimas. Kitas seniūnijų patalpose teikiamas paslaugas – pavyzdžiui, socialinės paramos ar vaiko teisių apsaugos, – teikė savivaldybės ar kitų įstaigų darbuotojai. Šias paslaugas gyventojai ir toliau galės gauti artimiausiame biure, be to, nebebus taikomas apribojimas, kad tokios paslaugos teikiamos pagal deklaruotą gyvenamąją vietą“, - sakė savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius.
Biuruose dirbs Miesto tvarkymo, Viešosios tvarkos, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, Socialinės paramos centro specialistai, gyvenamosios vietos deklaravimo ir interesantų aptarnavimo „vieno kontakto“ principu specialistas bei bendruomenių veiklos koordinatorius.
Vilniuje po reorganizacijos ketinama palikti Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas bei įsteigti Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės ir Žirmūnų biurus.
Šiuo metu iš 5 didžiųjų šalies miestų seniūnijas turi tik Vilnius (21), Kaunas (11) ir Šiauliai (2, nutolusias). Panevėžys ir Klaipėda seniūnijų neturi.
Sostinės seniūnijų skaičius ir ribos buvo nustatytos 1995 metais.
