Tam būtina įdiegti efektyvų skolų išieškojimo mechanizmą, padaryti jį pigesniu ir nenuostolingu valstybei. Šiuo tikslu pirmiausia siūloma įdiegti vieną skolininkų registrą, kuriame būtų aiškiai matoma visa informacija apie valstybei skolingus asmenis.
Šiuo metu informacija apie valstybei skolingus asmenis nėra sistemingai kaupiama. Daugiau nei 60 valstybės institucijų, kurios turi teisę skirti administracines baudas, šią informaciją kaupia atskirose duomenų bazėse, o dėl skolų išieškojimo kiekviena atskirai kaskart kreipiasi į antstolius. Skolas be antstolių pagalbos išsiieškoti gali tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Sodra ir muitinė. Už antstolio paslaugas galiausiai tenka sumokėti žmogui, kuriam neretai tenka pakloti kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau nei siekia prasiskolinta suma.
Neefektyvus skolų išieškojimas taip pat gula ir ant mokesčių mokėtojų pečių. Už antstolių veiksmus vykdant išieškojimus valstybės naudai pagal teismų sprendimus, 2008–2011 metais valstybė antstoliams sumokėjo 5 444 237 Lt ir dar liko 221 287 Lt įsiskolinimas, o antstoliai išieškojo ir grąžino tik 325 718 Lt. iš sumos, sumokėtos jiems už paslaugas.
„Įkūrus vieną Skolininkų registrą, kurį valdys viena centrinė institucija, valstybė aiškiai vienoje vietoje matytų kiek turi skolininkų, į vieną išieškojimo procesą galės sujungti keletą vieno asmens skolų bei parinkti efektyviausią būdą joms išieškoti. Taip procesas taptų pigesnis, o skolingiems žmonėms, kuriems tokiose situacijose ypač trūksta pinigų, netektų mokėti šalia skolos ženkliai didesnių priedų už antstolio paslaugas“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Tuo pačiu siūloma skatinti asmenis sumokėti skolas patiems. Valstybė žmogui apie turimą skolą turėtų priminti visais atvejais, kai šis ateis tvarkytis reikalų į valstybės institucijas ar bendraus su valstybės pareigūnais. Piktybinių skolininkų atžvilgiu siūloma neteikti valstybės ir savivaldybių institucijų paslaugų, kol šie neapmokės įsiskolinimų jai. Tiesa, ministro teigimu, tokie apribojimai neturėtų būti taikomi tuomet, jei jie taptų kliuviniu žmogui užsidirbti ir taip greičiau grąžinti skolas. Tačiau tokiais atvejais, pvz., kai bus norima 2 proc. gyventojų pajamų mokesčiu paremti partijas, pirkti nekilnojamąjį turtą ar pan. šie ribojimai galėtų būti taikomi.
