Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko teigimu, Lietuva dėl Aplinkos ministerijos aplaidumo šiemet gali prarasti iki pusės milijardo litų, praneša LTV „Panorama“.

Dėl susitraukusios pramonės ir naujų technologijų Lietuva, skaičiuojant vienam gyventojui, šiltnamio dujų išmeta mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Neišnaudojus skirtų kvotų, pagal Kioto protokolą, pertekliniai valstybės taršos leidimai gali būti perleisti kitoms šalims.

Pernai mūsų valstybė pirmą kartą prekiavo tokiais leidimais, už juos gavo 200 mln. litų. Jie skirti šiltnamio efektą mažinantiems projektams, pavyzdžiui, katilinėms ar pastatams atnaujinti.

Tačiau Jungtinės Tautos dėl netikslių duomenų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje pusmečiui sustabdė šią prekybą.

„Esminė pastaba buvo, kad ataskaita, ekspertų vertinimu, buvo nelabai patikima, nes ji buvo rengiama samdant išorinius pajėgumus, o ne naudojant vidinius“, – aiškino aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui įdarbinti daugiau specialistų, kurie ištaisytų trūkumus ir rengtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitą. Tam bus įsteigti aštuoni etatai.

„Situacija rinkoje sudėtinga, yra domėjimasis sandoriais barterio pagrindu. Bet dar mes neturim Klimato kaitos įstatymo pakeitimo, tai kalbėti apie svajones nesiimčiau. Nes jūs puikiai žinot ir finansinę situaciją Europoje. O pernai metų sandoriai buvo būtent su Europos Sąjungos valstybėmis“, – kalbėjo ministras

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, pernai kelis kartus svarstęs šią problemą, teigia, kad valstybė dėl Aplinkos ministerijos aplaidumo šiemet gali prarasti iki pusės milijardo litų.

„Komitetas kreipėsi į Vyriausybę ir prašė įvertinti politinės atsakomybės atstovų veiklą arba neveikimą. Tai arba pats ministras turi įvertinti savo veiklą, arba savo pavaldinių veiklą, kurie privedė Lietuvą prie tokios situacijos“, – įsitikinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Pasak J. Šimėno, blogiausia tai, kad norinčiųjų parduoti taršos leidimus yra kelis kartus daugiau nei perkančiųjų. Todėl Jungtinėms Tautoms pusmečiui sustabdžius Lietuvos prekybą, vėliau gali būti sunku rasti pirkėjų.

Šiemet valstybės biudžete už taršos leidimus numatyta gauti beveik 300 mln. litų. Nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus būtina parduoti iki 2013 metų, nes vėliau jie nustos galioti.

Salomėja Pranaitienė
LTV „Panorama“
www.lvcom.eu