Išankstiniais bankų skaičiavimais, Rusijos įvestas maisto produktų embargas visai ES gali kainuoti iki 23 mlrd. litų. R. Baltraitienės žiniomis, Lietuvos pieno ir mėsos gamintojai dėl Maskvos veiksmų galėtų patirti iki 500 mln. litų, jei nebus rasta naujų rinkų pagamintai produkcijai parduoti. Ministrė tikino, kad pastarosios savaitės itin įtemptos ne tik perdirbėjams, bet ir mėsos bei pieno gamintojams, ant kurių yra perkeliama didžioji finansinių nuostolių našta. Vyriausybė atmetė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM)pasiūlymą gamintojams kompensuoti kainų skirtumą, teisinantis biudžeto deficitu, tačiau bus imtasi kitų priemonių iš dalies kompensuoti nuostolius.
"Vyriausybė pritarė išmokų už pieno kvotas paankstinimui už kitus metus. Amortizuodami negautas pajamas, nelaukdami kitų metų, tikimės išmokėti 115 mln. litų ūkininkams, kad jie turėtų apyvartinių lėšų", - informavo ministrė, pridūrusi, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais gali būti išmokėtos išmokos ir už 2013 metus.
Ministrės teigimu, maisto produktų perdirbėjai pasielgė nesąžiningai, staigiai sumažindami supirkimo kainas, nes su ŽŪM buvo tartasi, kad kainos nebus mažinamos bent dvi savaites nuo Rusijos embargo įvedimo.
"Perdirbėjai nesąžiningai elgiasi. Šnekėjom vieną, padarė kitą. Jie (perdirbėjai, - ELTA) turi tam tikrą riziką prisiimti, jie rizikavo veždami į Rusijos rinką. Taip, tai galbūt didesni pinigai, arčiau pasiekiama valstybė, lengviau nuvežti, tačiau dalį rizikos reikia prisiimti", - teigė pašnekovė.
Ministrė ragino iš bėdos bristi visiems kartu, o ne atskirai ieškant landų.
"Žmonės man atneša dokumentus, kur siūloma mažinti kainas atgaline data, pasirašyti naujas sutartis, o jei ne, tai išvis jas nutraukti. Taip daryti negalima, yra bendra visos valstybės bėda, ir jeigu valdžia, Vyriausybė, ŽŪM ieško galimybių, kaip padėti visam sektoriui, neišskiriant nei perdirbėjų, nei gamintojų, tai viena grandis bando išsispręsti tik savo problemas. Apie kokią pagalbą galime kalbėti gamintojams, jei pieno supirkimo kaina drastiškai sumažinta 30-40 centų, o mėsos - iki 2 litų? Jei iš šios bėdos einame visi bendrai, tuomet einame visi bendrai", -"Žinių radijo" laidoje "Pozicija" sakė ministrė.
Ministrės teigimu, Lietuvą neseniai užgriuvę įvykiai - kiaulių maras ir Rusijos įvestas maisto produktų embargas privertė pagreitinti daugelio klausimų sprendimą ministerijoje. R. Baltraitienė padėkojo Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojams, specialistams už vieningą darbą ir sparčiai pateikiamą informaciją krizės akivaizdoje.
"Savo poste jaučiuosi stipriai, kai kas galbūt nepatenkintas, kad kai kurių raštų nepasirašau iš karto. Man geriau yra paabejoti ir išsiaiškinti negu iš karto pasirašyti (...) su žmonėmis bandau rasti bendrą kalbą, manau, jie pamatys, kad nesiruošiu daryti jokių kiaulysčių", - teigė ministrė.
R. Baltraitienės duomenimis, veterinarijos tarnybų specialistai nustatė, kad į pavyzdinį kiaulių ūkį "Idavang" Ignalinoje kiaulių maras negalėjo patekti nei per pašarus, nei iš aplinkos, todėl keliama prielaida, kad užkratą į fermą tyčia ar netyčia atnešė žmogus. Šią versiją tikrina prokuratūra, kurios darbuotojai kalbasi su fermos darbuotojais ir aplinkinių gyvenviečių gyventojais. Ligos proveržis Ignalinoje Žemės ūkio ministeriją paskatino radikaliai keisti dabar galiojančius reikalavimus dėl kiaulių auginimo.
"Iki rugsėjo 15 dienos turi būti suregistruotos visos kiaulės visoje Lietuvoje, esančios pas žmones mažuose ūkiuose. Matome, kad žmonės jų neregistruoja, kai kur radome neregistruotų ar užkastų kiaulių", - "Žinių radijo" laidoje "Pozicija" kalbėjo ministrė.
Pašnekovės teigimu, bandydami nuslėpti auginamus ar nugaišusius gyvūnus, žmonės savęs nuo nieko neapsaugo ir neprisideda prie kiaulių maro prevencijos. Ministrė informavo, kad per metus kiaulių maras geografiškai pasislenka bent 20-30 kilometrų į šalies gilumą, todėl ministerija šiuo metu ruošia informacinius lankstinukus kiaulių augintojams, kuriame bus trumpai ir aiškiai informuojama apie kiaulių registravimo procedūras. R. Baltraitienė įspėjo, kad už neregistruotų kiaulių laikymą gresia piniginė bauda iki 200 litų, tačiau augintojus tuo pačiu nuramino, kad vietos seniūnijų darbuotojai geranoriškai padės visiems norintiems užregistruoti savo gyvulius.
ŽŪM vadovė tikino kol kas neturinti konkrečios informacijos apie galimą europinę paramą nuo kiaulių maro nukentėjusiems augintojams.
"Rugsėjo 5 d. Briuselyje rinksis Žemės ūkio ministrų taryba, mes prašėme, kad kaip vienas iš papildomų klausimų būtų įtrauktas ir kiaulių maras. Kada dalyvaus visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų ir Baltijos šalių bei Lenkijos atstovai, galime tikėtis, kad apie tai bus kalbama ir sulauksime palaikymo. Mes vieni nesugebėsime su tuo kovoti (...) Jei kiaulių maro nesustabdysime čia, jis ateis ir į kitas didžiąsias valstybes", - teigė R. Baltraitienė.
Paprašyta pakomentuoti Energetikos ministerijos vadovo Jaroslavo Neverovičiaus atleidimą, V. Baltraitienė teigė, kad ministras buvo labai kompetentingas, energingas ir galėjo puikiai atstovauti Lietuvai pasaulyje.
"Manau, tai didžiulis minusas Lietuvos energetikos sektoriui, - sakė ministrė. - Man labai gaila ministro, kuris gali dirbti, nori dirbti ir gali puikiai atstovauti Lietuvai ES ir visame pasaulyje".
V. Baltraitienės teigimu, formuojant koaliciją Darbo partijai buvo žadėti 5 ministrų postai, tačiau vienas portfelis vėliau buvo atiduotas Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA). Ministrės nuomone, šis postas buvo paimtas iš "darbiečių", todėl jie turi visas teises dabar į jį pretenduoti.
"Mes savo pretenzijas į šitą postą pareikšime", - tikino pašnekovė, pridūrusi, jog dar nėra apsisprendusi dėl žemės ūkio viceministrų kandidatūrų.
