Banko duomenys rodo, kad daugiau nei pusė besiskolinančiųjų perka butus (64 proc.). Didžiausią viso finansuojamo nekilnojamojo turto dalį butai sudarė Klaipėdoje (87 proc.), Vilniuje (82 proc.) ir Kaune (81 proc.).
Banko ekspertė pastebi, kad didmiesčiuose fiksuojamą butų kaip nuosavo būsto populiarumą galimai nulemia pasiūla ir kaina. Analizuojant Lietuvos NT rinką matyti, kad galimybių įsigyti butą naujos statybos daugiabučiuose netrūksta.
„Naujakuriai turi daug laisvės rinktis būstą tiek atsižvelgdami į jo lokaciją, tiek į kainą. Pavyzdžiui, daugelis nori gyventi arčiau miesto centro, darbo, mokymosi ar pramogų vietų, todėl galimybės įsigyti jau pastatytą namą rajone ar ten pat statytis nuosavą namą neretai nė nesvarsto“, – teigia Ž. Rakauskaitė.
Renkasi pilnai įrengtą būstą
2021 m. Eurostato duomenimis, daugiau nei 58 proc. Lietuvos gyventojų gyvena butuose, todėl nenuostabu, kad du trečdaliai šalies gyventojų iki šiol teikia pirmenybę tokiam būsto tipui. Tiesa, jų pasirinkimai dėl būsto įrengimo skiriasi.
„Luminor“ banko klientai dažniau rinkosi su paskola įsigyti pilnai įrengtus butus (44 proc.), o butus su daline apdaila įsigijo tik apie 20 proc. naujakurių, Pasak ekspertės, pastarojo tipo būstą labiau vertina norintys jį geriau pritaikyti savo asmeniniams poreikiams. Tiesa, ji pabrėžia, kad pasirinkimą lemia ir tai, kad mažesniuose miestuose nėra didelio naujos statybos būstų pasirinkimo, tad gyventojai dažniausiai perka būstą iš antrinės rinkos, o štai didžiuosiuose miestuose ir Palangoje butus su daline apdaila renkasi maždaug trečdalis banko klientų.
„Įsigiję pilnai įrengtą butą gyventojai gali greičiau į jį įsikelti, jiems nereikia rūpintis įvairiais buto apdailos darbais. Pastarieji reikalauja nemažai savininkų žinių, todėl tinkamai nepasiruošus, darbai gali ir užsitęsti ar net kelis kartus pranokti pradinį būsto įrengimui skirtą biudžetą. Įtakos gana didelei pilnai įrengtų butų paklausai galimai turi ir suaktyvėjusi antrinė butų rinka“, – pasakoja „Luminor“ banko atstovė.
Jeigu pirkti namą – tai tik rajone
Banko duomenys atskleidžia ir privačių namų pirkimo Lietuvoje tendencijas – praėjusiais metais tokie būstai sudarė 35 proc. visų finansuotų nekilnojamojo turto objektų, rašoma pranešime spaudai.
Nors privatūs namai nėra pats populiariausias pasirinkimas Vilniaus ar Kauno gyventojams, kituose šalies rajonuose tokie būstai įsigyjami kur kas dažniau. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone jau įrengti namai sudarė net 49 proc. viso finansuoto turto, o dar 36 proc. sudarė namai su daline apdaila.
„Dėl didelių NT kainų namai dažniau perkami rajonuose ar toliau nuo miestų centrų, kur tokio tipo būsto kainos yra mažesnės. Be to, galėdami dirbti nuotoliniu būdu gyventojai mieliau renkasi ramesnį gyvenimą, teikia prioritetą privačioms žaliosioms erdvėms, kiemui automobiliams, laisvalaikiui ar poilsiui“, – sako Ž. Rakauskaitė.
Rečiausiai su paskola perka žemės sklypus
Banko duomenimis, Vilniaus mieste ir rajone kartu sudėjus finansuota daugiau nei trečdalis (37 proc.) viso Lietuvoje su paskola įsigyto nekilnojamojo turto, Kauno mieste ir rajone – 28 proc., Klaipėdos mieste ir rajone – 16 proc., dar maždaug tiek pat sudarė likusioje šalies dalyje įsigyti būstai.
Pastebima ir tai, kad skolintis tam, jog įsigytų žemės sklypą, pernai nusprendė vos 1 proc. visų „Luminor“ banke paskolas ėmusių klientų. Tokiuose miestuose kaip Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje nebuvo nė vieno finansuojamo žemės sklypo įsigijimo.
„Taip gali būti dėl to, kad žemės sklypas dažniausiai įsigyjamas nuosavomis lėšomis, o į banką klientai kreipiasi jau susiplanavę namo statybas. Žinoma, yra ir tokių klientų, kurie nori kuo greičiau įsikurti nuosavuose namuose ir džiaugtis jų jaukumu, tad jie mieliau renkasi jau pastatytą būstą – nesvarbu, namą ar butą“, – teigia „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Ž. Rakauskaitė.
