Į EK ketinama kreiptis dėl afrikinio maro prevencijos ir kontrolės, paramos smulkiesiems kiaulių augintojams bei užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo komandos sukūrimo.
Į prevencijos sritį įtraukta kiaulių maro tyrimų ir stebėsenos, transporto priemonių pasienyje dezinfekavimo, bendro mokslinio centro visoms Baltijos šalims ir Lenkijai įkūrimo, mobiliųjų laboratorijų steigimo, šernų populiacijos reguliavimo ir informacinės ir švietėjiškos veiklos finansavimas.
Anot žemės ūkio ministrės, parama smulkiems kiaulių augintojams turėtų būti skirstoma per atskirą programą.
"Tiems, kurie turėjo kiaules išskersti, turėtų būti kompensuojama 100 proc., kitai grupei kiaulių augintojų, kurie nori tęsti ūkinę veiklą, bet turi pereiti prie alternatyvių gyvulių auginimo - paukščių, triušių, ožkų, avių ar galvijų - prašysime, kad jiems būtų sudarytos sąlygos iš Europos lėšų jų įsigyti", - sakė V. Baltraitienė.
Anot jos, parama naujų gyvulių įsigijimui galėtų siekti 70 proc.
Naujai sukurta užkrečiamų ligų židinių likvidavimo komanda specializuotųsi ne tik afrikinio kiaulių maro srityje, bet ir dirbtu su visomis užkrečiamosiomis gyvulių ligomis, rūpintųsi utilizacija.
Žemės ūkio ministrės teigimu, be EK paramos būtų galima padaryti tik labai menką šių veiksmų dalį - prevencijos srityje būtų apsiribota kraujo tyrimais bei iš valstybės biudžeto būtų mokamos kompensacijos kiaules išskerdusiems žmonėms.
"Tuo mes ir motyvuojame - kad esame nepajėgūs įgyvendinti, bet tuomet neužkertame kelio ir maro plitimui", - tvirtino V. Baltraitienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus teigimu, svarbiausia yra žinoti, kiek konkrečiai galima tikėtis finansavimo iš EK, kadangi tuomet galima planuoti savo veiksmus ir išlaidas.
"Turime vieną neoficialią ataskaitą apie Baltarusiją - ten situacija labai sudėtinga. Jeigu pasakytume vienu žodžiu - sunaikinta daugiau kaip pusė milijono kiaulių per paskutinius metus, visuomeniniame sektoriuje - 400 tūkst., dar 100 tūkst. išnaikinta pas gyventojus. Turint tokią situaciją, reikia būti pasiruošus viskam", - nuogąstavo J. Milius.
ELTA primena, jog pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis Lietuvoje sumedžiotame šerne užfiksuotas šių metų sausio mėnesį. Šešiose Pietų Lietuvos savivaldybėse - Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų tuomet buvo įvesta valstybės lygio ekstremali padėtis. Liepos 24-ąją afrikinis kiaulių maras buvo užfiksuotas ir vienoje didžiausių šalyje kiaulininkystės fermų Ignalinos rajone. Šioje savivaldybėje taip pat buvo paskelbta ekstremali situacija.
Fermą valdančiai įmonei "Idavang" nustačius ligos židinį, buvo paskelbtos 3 ir 10 km apsaugos bei stebėsenos zonos. 10 km stebėsenos zonoje patikrintos visos kiaulių laikymo vietos, atliktas laikomų kiaulių surašymas bei klinikiniai tyrimai. 3 km apsaugos zonoje visos kiaulės paskerstos ir paimti jų kraujo mėginiai ištirti laboratorijoje. Tyrimų rezultatai parodė, kad afrikinio kiaulių maro užkratas už užkrėstos fermos ribų neišplito.
Uždrausta į apsaugos ir stebėsenos zonas arba iš jų vežti gyvas kiaules, kiaulieną ir produktus, kurių sudėtyje yra kiaulienos.
Į skubų pasitarimą Vilniuje praėjusią savaitę atvykę su afrikiniu kiaulių maru susidūrusių valstybių - Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos - žemės ūkio ministrai sutarė kurti bendrą darbo grupę kreipimuisi į Europos Komisiją (EK). Darbo grupė turės suformuluoti siūlymus EK.
Ispanijos laboratorija praėjusį penktadienį patvirtino Nacionalinio rizikos vertinimo instituto išvadą, kad Danijos kapitalo "Idavang" priklausančiame Rupinskų padalinio komplekse, kiaulės užsikrėtė vadinamojo antrojo genotipo afrikinio kiaulių maro virusu. Tai yra tas pats virusas, kuris yra paplitęs Gruzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Jis buvo nustatytas ir dviem pernai Lietuvoje nugaišusiems šernams.
Afrikinis kiaulių maras - žmonėms nepavojinga, tačiau šernams ir kiaulėms mirtina virusinė liga. Gydymo nuo jos nėra, sergantys gyvūnai naikinami.
