Kaip paaiškina „TGS Baltic“ teisininkė Rimantė Varapnickė, įsigaliojus pokyčiams atsiskaitymai (mokėjimai pagal sandorius, įskaitant pagal išrašytas sąskaitas faktūras) galės būti atliekami grynaisiais pinigais, tik tada, kai jie neviršys 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Šis ribojimas taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Galios ir sandoriams dalimis
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad ribojimas taikomas tiek atsiskaitymams iš karto, tiek dalimis. „Susitarus dėl skirtingų prekių įsigijimo ar paslaugų teikimo vienu metu (pavyzdžiui, dėl prekių įsigijimo ir jų pristatymo), tai įvardijama kaip sudarytas vienas sandoris.
Vis dėlto, teisės aktai nedraudžia dėl skirtingų prekių įsigijimo ar paslaugų teikimo susitarti sudarant atskirus sandorius, tačiau svarbu, kad tokio skaidymo tikslas nebūtų siekis išvengti ribojimų atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Pavyzdžiui, jeigu iki lapkričio 1 d. bendrovė visais atvejais sudarydavo vieną sandorį dėl prekių pardavimo ir pristatymo, o po lapkričio 1 d. jau sudaro atskirus sandorius, pagal kuriuos atsiskaitoma grynaisiais, tikėtina, jog bus sudėtinga įrodyti, kad sandoriai skaidomi neturint tikslo apeiti įsigaliojusius atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimus“, – paaiškina teisininkė.
Pereinamasis laikotarpis
Iki lapkričio likus kelioms dienoms, teisininkė ramina, kad tuo atveju, kai sandoriai bus sudaryti iki lapkričio 1 d., bet nepradėti ar pradėti, bet nebaigti, tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais, galės būti baigiami pagal iki lapkričio 1 d. galiojusias teisės normas, todėl bus galima atsiskaityti grynaisiais net ir tuo atveju, jei suma viršija 5 tūkst. eurų.
Vis dėlto sutarus dėl sandorių, sudarytų iki lapkričio 1 d., pakeitimų (pavyzdžiui, pratęsiant sandorio galiojimo terminą), jie bus vertinamas kaip nauji sandoriai ir jiems bus taikomi ribojimai dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais.
Metas pasiruošti
„Vis dar yra laiko supažindinti su ribojimais darbuotojus, įdiegti pakeitimus programinėje įrangoje, kasos aparatuose, ypač grynuosius priimančiuose automatiniuose įrenginiuose, pasikeisti vidines tvarkas įmonėse“, – primena „TGS Baltic“ mokesčių partneris Marijus Kriščiūnas.
Nepaisantiems įsigaliojančių ribojimų grės piniginės baudos. „Įstatymai numato baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 100 iki 500 eurų, o mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 200 iki 1 tūkst. eurų. Atsiskaičius grynais virš 7,5 tūkst. eurų ar pakartotinai, numatytos dar didesnės baudos“, – įspėja M. Kriščiūnas.
Spragų lieka?
Įgyvendinant šį sprendimą, bus taikomos ir tam tikros išimtys. Kaip paaiškina teisininkė, atsiskaityti grynaisiais sudarant ir didesnės vertės sandorius bus galima, jeigu tarpusavio atsiskaitymai (mokėjimai pagal sandorį) negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant (pavyzdžiui, sutrikęs mokėjimo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje, Smart-ID, m. parašo sutrikimai, interneto ar mobilaus ryšio sutrikimai, viena iš sandorio šalių neturi sąskaitos).
„Kiek griežtai tokius atvejus vertins Valstybinė mokesčių inspekcija pamatysime tik įsigaliojus įstatymui, tačiau erdvės apeiti reguliavimą teisinantis, kad mokėjimo negrynaisiais atlikti nepavyko dėl, pavyzdžiui, ryšio sutrikimų, lieka. Vis dėlto, tikimasi, kad įsigaliojus atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimams, tai visų pirma turės atgrasomąjį poveikį ir sudarys prielaidas finansinių operacijų skaidrumui bei mažins galimybes vengti mokestinių prievolių“, – šešėlio mažinimo priemonę komentuoja R. Varapnickė.
