"Procesas pajudėjo, ir ko gero, dar yra labai svarbu, kad patys gyventojai suprato, kad tuo reikia užsiimti. (...) Su laiku bus žymus sutaupymas ir, be to, kad pagerės gyvenimo sąlygos, komfortas, sumažės išlaidos šildymui, padidės jų turimo turto vertė, bet ir patys namai, kvartalai atrodys geriau, nes renovacija turi ne vien šilumos taupymo reikšmę, bet ir kitas", - konstatavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Skaičiuojama, kad viename daugiabutyje po renovacijos bus sutaupyta daugiau kaip 50 proc. šiluminės energijos sąnaudų, o visi 300 renovuotų namų sutaupys apie 86,7 gigavatvalandės šiluminės energijos.

Skaičiuojant, kad vidutinė šilumos kaina yra 0,3 lito už kilovatvalandę, būtų sutaupyta 26 mln. litų.

Dėl sumažėjusio šiluminės energijos suvartojimo šiuose 300 namų valstybė sutaupys apie 1,3 mln. litų, nes reikės mokėti mažesnes subsidijas nepasiturintiems asmenims. Skaičiuojama, kad renovuojamame daugiabučiame name yra apie 5 proc. tokių asmenų.

Renovavus šiuos 300 daugiabučių, į aplinkos orą per metus bus išmetama 20,2 tūkst. tonų anglies dvideginio mažiau, rodo Aplinkos ministerijos atlikta analizė.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu 604 daugiabučiuose pradėti rangos darbai, dėl 277 namų atnaujinimo vyksta statybos rangos darbų konkursai.

Tarp pirmaujančių renovacijos procese savivaldybių yra Ignalinos rajonas, kur renovuojami 64 namai. Po to rikiuojasi didieji miestai - Kaunas, Klaipėda, Vilnius.

"Vis dėlto lyginant su rajoniniais, tai jų rezultatai yra labai kuklūs, nes yra labai panašūs skaičiai: Kaune - 28, Klaipėdoje - 25, Vilniuje - 24 namai (renovuojami). Žinant, kiek čia yra daugiabučių namų, tai skaičiai yra kukloki. (...) Norėtųsi, kad savivaldybės rodytų didesnį dėmesį", - teigė ministras K. Trečiokas.