"Dabartinė situacija, kuri subrendo pokriziniu laikotarpiu, yra tokia, kad buvo sumažintas finansavimas krašto apsaugai, ir pasikeitus saugumo situacijai mūsų rytinėse kaimynėse ir tarptautiniams santykiams rytinėje Europos dalyje, reikalingas rimtesnis dėmesys mūsų gynybai, krašto apsaugai", - teigė krašto apsaugos viceministras Antanas Valys.
Pasak viceministro, papildomos lėšos bus skirtos kariuomenės pajėgumų atstatymui ir priimančios šalies paramai stiprinti.
Vyriausybei radus galimybių ir liepos 10-ąją Seimui pritarus papildomus 130 mln. litų skirti gynybos biudžetui, kuris po ilgo laiko vėl viršys 1 mlrd. litų, šios lėšos bus panaudotos atkuriant prioritetinius kariuomenės pajėgumus, primena ELTA.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra sakęs, kad papildomos lėšos šiemet bus skirtos priešlėktuvinės ginkluotės "Grom" ir vidutiniojo nuotolio prieštankinių raketų paleidimo sistemoms įsigyti. Lėšas taip pat planuojama skirti amunicijos ir šaudmenų įsigijimams, poligonų teritorijų plėtrai ir mūšių mieste įgūdžiams treniruoti reikalingos infrastruktūros kūrimui.
Įstatyme numatyta šiemet Krašto apsaugos ministerijai papildomai skirti 85 mln. litų biudžeto asignavimų ir 45 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų.
Biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į prognozuojamą biudžetinių pajamų surinkimo augimą ir poreikį didinti gynybos finansavimą dėl kintančios geopolitinės ir saugumo padėties Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje, taip pat siekiant vykdyti narystės NATO įsipareigojimus ir į Lietuvos politinių partijų 2014 metų susitarimą nuosekliai kasmet didinti krašto apsaugai skiriamas lėšas, kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. BVP.
