„Įstatymo projekte siūloma laikinai iš valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 9 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (nuo 9 iki 0 procentų skirtumas)“, – rašoma dokumente, už kurį priėmimo metu balsavo 112 Seimo narių, niekas nebalsavo prieš, o susilaikė 9 parlamentarai.
Lengvata bus taikoma atgaline data, nuo šių metų sausio 1 d. iki balandžio 30 d. PVM mokėtojams, tiekiantiems šilumos energiją ir karštą vandenį, reikės patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytus apskaitos dokumentus.
Projektą svarsčiusio ir jam pritarusio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sutiko, kad šis pasiūlymas nėra pats „elegantiškiausias“, kadangi netikslinant biudžeto priimamas sprendimas išleisti viršplanines pajamas, dėl projekto nesikonsultuota su Europos Komisija (EK), lengvata įsigalioja atgaline data ir taip yra išskiriama viena šildymo rūšis.
Tačiau komiteto pirmininkas pabrėžė, kad augančios infliacijos kontekste PVM lengvata būtent centriniam šildymui yra tinkamas sprendimas.
„Tačiau tuo pačiu metu (komitete – ELTA) mes konstatavome, kad centrinis šildymas turi savo niuansų. Jis yra privalomas, nuo jo atsijungti negali. Jis yra neefektyvus ir jis yra tiekiamas valstybės. Ir valstybei tokiomis aplinkybėmis nuo neefektyvios paslaugos rinkti papildomas pajamas nėra tikslinga“, – iš Seimo tribūnos ketvirtadienį kalbėjo M. Majauskas.
„Sumažinus PVM tarifą, pritaikius kompensaciją, visa nauda atitektų vartotojui, kadangi reguliuojama kaina“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad šiam Vyriausybės inicijuotam projektui Seimas po pateikimo pritarė prieš savaitę. Pakeitimais siekiama iš dalies sumažinti finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.
Projektą pristačiusi premjerė Ingrida Šimonytė tuomet pažymėjo, kad PVM lengvatą nuspręsta taikyti tik centriniam šildymui, kadangi kainų augimą reguliuojantys sprendimai kituose sektoriuose jau buvo pritaikyti.
