Architektai savo projektus šlifuos iki kovo 20 d. Po to jie bus viešinami portale SA.lt ir kovo 25 d. bus skelbiami nugalėtojai. Juos nulems penkių autoritetingų architektų komisija.

Tai architektas Rolandas Liola, UAB „Arches“, kuri įgyvendino daug šiuolaikinių medinių pastatų projektų, įvertintų tarptautiniuose konkursuose vadovas, Estijos meno akademijos tyrėjas, architektas Renee Puusepp, Vokietiją atstovaujantis architektas Dominykas Marcinonis iš „PRPM architekten“ biuro, gerai susipažinęs su šiuolaikine medine statyba.

Likę du komisijos nariai – architektas Darius Spranaitis iš „AZCM Lietuva“, daug dirbęs su medinių surenkamų namų projektais, tarp jų ir medinių viešbučių, ir Daiva Gasiūnienė, atestuota architektė, Anykščių rajono vyriausioji architektė.

„Kodėl esame konkurso partneriai? Nes Anykščiai – medinės architektūros meka. Didžiulis medinis senamiestis, tapęs urbanistiniu paminklu. Anykščiai – tinkamiausias modelis „pralaužti ledus“ mediniams daugiabučiams pastatams Lietuvoje“, – sako Daiva Gasiūnienė.

Rolando Liolios žodžiais, medis – tai medžiaga, kurią įdomu pažinti, atrasti naujai, kaip labai universalią, natūralią, šiltą ir jautrią. Imponuoja medžio universalumas. Šiomis dienomis jis jau sulaužė tvyrojusius stereotipus ir su nauja kokybe grįžta į architektų sprendinius. Ilgaamžė itin patvari modifikuota mediena, klijuotos medienos skydai, medžio izoliacinė vata ir daugelis kitų produktų atveria naujas galimybes kurti naudojant medį.

„Teko įsitikinti, kad medinių pastatų projektavimas yra gana sudėtingas procesas. Vis dėlto statybos eiga atperka vargus – statybos vyksta greitai, švariai ir preciziškai. Vokietijoje medinė statyba turi didžiulę paklausą – tiek privatūs, tiek viešieji užsakovai, rengdami architektūrinius konkursus vis dažniau nurodo, jog projektuojami pastatai turi būti iš medžio“, – teigia Dominykas Marcinonis.

Vyriausybės programoje nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, apribojant jų aukštį. Todėl nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus.

Tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai pastatai. Pavyzdžiui, Skandinavijoje tokių griežtų apribojimų nėra – Norvegijoje pastatytas net 85,4 m aukščio visiškai medinis pastatas.

Lietuva jau yra pasiruošusi tokiems pokyčiams statybos sektoriuje – šalies įmonės turi medinių skydų ir modulių gamybos patirties, 98 proc. jų produkcijos eksportuojama į užsienį, daugiausia (apie 90 proc.) į Skandinavijos šalis. Be to, Lietuvoje plečiamos medienos perdirbimo įmonės, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę.

Aplinkos ministerija