Per pirmąjį 2014 m. pusmetį sukurta dvigubai daugiau darbo vietų nei per tą patį laikotarpį 2013 m.2013 m. VšĮ „Investuok Lietuvoje" buvo pasiekusi geriausius rezultatus nuo veiklos pradžios – per metus pritraukti 22 nauji projektai, įsipareigoję sukurti 1547 naujas darbo vietas – 37 proc. daugiau nei 2012 m. Per 2013 m. pirmąjį pusmetį buvo pritraukta 13 naujų projektų, kuriuose sukurtos 777 naujos darbo vietos. Tuo pačiu laikotarpiu šiemet taip pat pritraukta 13 naujų projektų, tačiau planuojamų sukurti darbo vietų skaičius siekia 1423 – 83 proc. daugiau nei pernai.
Tarp 2014 m. pritrauktų projektų pirmauja investicijos į gamybos sektorių. 2014 m. į gamybos sektorių pritraukti 6 investiciniai projektai, kurie visi kartu sukurs daugiau nei 520 naujų darbo vietų. Pavyzdžiui, veiklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pavasarį pradėjo Norvegijos naftos ir dujų technologijų gamintoja „Advantec". Įsikurdama įmonė ketino Lietuvoje sukurti 25 naujas darbo vietas, tačiau netrukus po veiklos pradžios jau žvalgėsi daugiau darbuotojų. Apie plėtrą Kaune taip pat paskelbė Suomijos gelžbetonio jungčių gamintoja „Peikko": 2006 m. veiklą Lietuvoje pradėjusi įmonė į naują gamybinį pastatą investuoja 17 mln. litų. Planuojama, kad plėtra leis sukurti 60 naujų darbo vietų.
VšĮ „Investuok Lietuvoje" generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, vis daugiau investuotojų Lietuvoje ieško ne mažos gamybos kainos, bet kompetencijų: „Jau seniai nebesame pigios gamybos šalis, tačiau vis labiau vertinamos mūsų kompetencijos, logistikos infrastruktūra ir patogi geografinė padėtis. Anksčiau į gamybą Lietuvoje investavusios įmonės į Lietuvos padalinius perkelia ne tik atskirų detalių, bet ir techniškai sudėtingesnę viso produkto gamybą. Naujai ateinantys investuotojai taip pat ieško apdirbamosios pramonės, galinčios užtikrinti nepriekaištingą tikslumą", - teigia A. Arnašius.
Jo teigimu, stambūs gamybos projektai ypač svarbūs šalies regionams: „Lietuvos regionuose yra istoriškai susiformavusių kompetencijų branduolių. Pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje pernai nedarbo lygis siekė beveik 16 proc., tačiau čia sukauptos elektromechanikos kompetencijos 2014 m. padėjo pritraukti suomių elektromechanikos gigantą „PKC", sukursiantį 320 naujų darbo vietų. Neseniai apie naujos gamybos linijos, kurioje bus naudojamos moderniausios technologijos, atidarymą paskelbė ir Garliavoje veikianti Švedijos įmonė „Pelly", gaminanti metalinius krepšelius spintoms ir kitoms talpinimo sistemoms."
VšĮ „Investuok Lietuvoje" skiria ypatingą dėmesį regionų investiciniam patrauklumui: organizuojami specialūs mokymai savivaldybėms, vykdomos rinkodaros konsultacijos, skatinama dalintis gerąja patirtimi dirbant su investuotojais. „Investuotojai patys renkasi, kur jiems įsikurti, todėl niekas negali pažadėti, kad atves investicijas į regionus. Tačiau galime užtikrinti, kad patys regionai suprastų savo stipriąsias puses ir sugebėtų jas pristatyti investuotojams, o savivaldybės teiktų kokybiškas paslaugas, kurios skatintų čia atėjusias įmones plėstis, ‒aiškina A. Arnašius. – Šiuo metu kuriame kompetencijų žemėlapį, apibendrinantį kiekviename regione esančias kompetencijas. Jis padės regionams specializuotis pagal savo kompetencijas ir kryptingai jas komunikuoti.
Lietuva išlieka populiaria vieta investicijoms į paslaugų centrus. Per pirmąjį 2014 m. pusmetį pritraukti trys stambūs investiciniai projektai, kurie kartu sukurs daugiau nei 800 naujų darbo vietų. Tarp jų – stambų paslaugų centrą Kaune steigianti JAV įmonė „Intermedix". Duomenų bazių ir IT paslaugas sveikatos apsaugos sektoriui teikianti įmonė Lietuvą pasirinko pirmajam savo biurui Europoje. Taip pat neseniai paskelbta apie naujai steigiamą kredito valdymo įmonės „Lindorff" paslaugų centrą. Dar kelios užsienio įmonės domisi galimybėmis steigti paslaugų centrus Lietuvoje. Šioje srityje Lietuva turi didžiulį neišnaudotą potencialą: Krokuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 91 dirbantis paslaugų centruose, Vilniuje – 61, o Kaune – tik 13. „Pagrindiniai aspektai, pritraukiantys investicijas į paslaugų centus: išvystyta ryšių infrastruktūra ir keliomis kalbomis kalbantys specialistai. Pastebime, kad vis daugiau įmonių į Lietuvą nori perkelti sudėtingesnes funkcijas. Tačiau tokių investicijų pritraukimui būtina, kad darbuotojai kalbėtų keliomis kalbomis. Šiuo metu ypač paklausios skandinavų, vokiečių kalbos", - teigia A. Arnašius.
Daugiausia investicinių projektų per pirmąjį 2014 m. pusmetį pritraukta iš Norvegijos ir JAV. Tai – vienos iš prioritetinių investicijų pritraukimo rinkų, kuriose taikomos proaktyvios rinkodaros priemonės.
2014 m. ryškėja nauja tendencija – į Lietuvą vis drąsiau žengia kūrybinius IT ir dizaino sprendimus vystantys verslai. Per pirmąjį pusmetį paskelbta apie Rusijos žaidimų kūrėjų „Game Insight" bei Ukrainos „Charlie Oscar" įsikūrimą Lietuvoje, tačiau galimybę savo būstinei rinktis Lietuvą svarsto ir dar kelios įmonės.
Pasak A. Arnašiaus, žaidimų kūrėjų pritraukimas į Lietuvą buvo viena prioritetinių VšĮ „Investuok Lietuvoje" veiklos krypčių: „Lietuva turi labai išvystytą ryšių tinklą ir aukščiausios kompetencijos programuotojų bei dizainerių, todėl neabejojome, kad turime konkurencinį pranašumą. Darbas netruko duoti vaisių – vakarietiškais verslo principais besivadovaujantys kūrėjai iš kaimyninių šalių nedvejodami rinkosi stabilią verslo aplinką ir galimybę greičiau pasiekti ES vartotojus. Žaidimų industrija – visame pasaulyje sparčiai besiplečianti rinka, todėl Lietuva, iki šiol turėjusi nedidelę, bet talentingą žaidimų kūrėjų bendruomenę, tikrai gali vystyti šios srities kompetencijų branduolį ir išnaudoti savo talentus."
Šiuo metu VšĮ „Investuok Lietuvoje" dirba su daugiau nei 170 Lietuva susidomėjusių potencialių investuotojų. Labai didelė tikimybė, kad mažiausiai 5 iš jų įsikurs Lietuvoje sukurdami 730 naujų darbo vietų. Pasak A. Arnašiaus, per pastarąjį pusmetį žengtas ne vienas svarbus žingsnis gerinant Lietuvos investicinę aplinką: „Teritorijų planavimo, administracinės naštos darbo santykiuose mažinimo, aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių samdymo srityse įgyvendinti pakeitimai neabejotinai didina Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms. Tačiau konkurencija milžiniška, todėl turime nuolat dirbti aiškiai suvokdami užsienio investicijų svarbą šalies ekonomikai.
To siekdami šiuo metu rengiame Lietuvos investicijų plėtros strategiją, kurioje bus įvardinti aiškūs tikslai, prioritetinės rinkos ir sektoriai, kuriuose Lietuva turi konkurencinį pranašumą. Taip pat ir konkrečios priemonės investicijų pritraukimui 5-10 metų į priekį. Šią strategiją turės patvirtinti Ūkio ministerija bei Vyriausybė. Neabejoju, kad strateginis požiūris ir politinė valia imtis investicinei aplinkai svarbiausių sprendimų padės ateityje užtikrinti vis geresnius rezultatus."
