„Jūs turite energingų ir iniciatyvių žmonių, galinčių naudotis įvairiomis programomis, skirtomis verslo plėtrai“, – konferencijoje kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Šalčininkų savivaldybės meras Zdzislav Palevič kalbėjo: „Nepaisant sunkumų, mes siekiame tvarkytis ūkiškai ir apgalvotai.“ Jis pabrėžė, kad Šalčininkų rajonas yra palankus verslo plėtros aplinkai. „Rajone vyrauja mažos ir vidutines įmonės, daugelis įmonių, veikiančių mūsų rajone, užsiima statyba ir medienos apdirbimu“, – vardijo Šalčininkų rajono vadovas.

Meras sakė, kad savivaldybės administracija gauna finansavimą iš ES lėšų, kurias skiria sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui, turizmo plėtrai, aplinkos apsaugos projektams, sporto infrastruktūros plėtrai. Z. Palevič paminėjo, kad rajone mažėja nedarbo lygis, tačiau akcentavo, kad nepaisant to, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst kalbėdama pateikė sostinės rajono plėtros pavyzdžių: gyventojų augimas esant šalies demografiniam nuosmukiui, didesnes pajamas gaunančių žmonių daugėjimas, gerai išvystyta kelių infrastruktūra, verslui palanki mokesčių sistema.

Merė paminėjo būdų, kaip padidinti naujų darbo vietų rajone skaičių, pažymėjo, kad bendrovės, kuriančios naujas darbo vietas ir išsaugančios jas ne trumpiau kaip metus, moka mažesnius mokesčius ar net yra atleidžiamos nuo jų. Merė M. Rekst pažymėjo, kad nepaisant sudėtingų finansinių sąlygų, savivaldybė rajone nuolat plečia infrastruktūrą, tuo pačiu pagerina ir gyventojų gerovę: „Net disponuodama nedideliu biudžetu savivaldybė savo pinigais per pastaruosius septynerius metus pastatė 4 naujus vaikų darželius, dvi ligonines ir vieną polikliniką.“

Kalbėdama apie problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos savivaldybės, merė paminėjo gana nedidelį, palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvos savivaldybių vaidmenį, žemas kvotas, valstybės skiriamas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms, kurių apimtis kasmet vis didėja.

„Savivaldybės Lietuvoje gauna 13 proc. valstybės biudžeto lėšų, o tai joms trukdotinkamai vykdyti funkcijas. Lenkijoje savivaldybės gauna apie 35 proc. valstybės biudžeto lėšų“, – Lietuvos savivaldybių problemas vardijo M. Rekst.

Merė akcentavo būtinybę pažaboti nesąžiningų žmonių praturtėjimo praktiką keičiant žemės naudojimo paskirtį: „Mes sutinkame, kad reikia supaprastinti atitinkamas procedūras šeimoms ir asmenims, ketinantiems pasistatyti namą, tačiau jei keičiama sklypo paskirtis ir jis yra padalomas į keliolika dalių, siekiant projektuoti gyvenamųjų namų kvartalą, tokie veiksmai turėtų būti apmokestinami, nes žemės kaina pakyla 2-3 ar net 7 kartus. Apmokestinus tokį „verslą“, į savivaldybės biudžetą įplauktų daugiau pinigų, kuriuos būtų galima išleisti kelių infrastruktūrai, apšvietimui, vaikų darželių statybai.“

Abiejų rajonų merai sutiko, kad unikalus Vilniaus ir Šalčininkų regionų turtas yra jų daugiaetniškumas ir daugiakultūriškumas, kurie turėtų būti eksponuojami kaip teigiamas šios Lietuvos dalies išskirtinumas.