Apie 1 350 mln. litų planuojama skirti tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijai, daugiau nei 30 mln. litų - kitoms valstybės institucijoms, kurios taip pat iš dalies vykdo valstybės gynybos funkcijas.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, veiklos prioritetus ir finansavimo poreikį padiktavo geopolitinė ir saugumo situacija ir būtinybė įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus gynybos srityje.
Ministras taip pat pabrėžė, kad prielaidas didesniems asignavimams planuoti sudaro ir Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas laipsniškai didinti gynybos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 proc. BVP.
Pasak ministro, 2015 m. skyrus papildomas lėšas būtų iš dalies kompensuotas ankstesnės Vyriausybės valdymo laikotarpiu sumažintas finansavimas Lietuvos gynybai.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas 2015-2017 metų KAM biudžeto poreikio projektas liepos 2-ąją pristatytas Vyriausybės kanceliarijai.
Planuodama savo veiklą ir biudžetą, KAM išskiria tris pagrindines 2015 m. prioritetines Krašto apsaugos sistemos veiklos ir finansavimo kryptis: dėmesys kariuomenės prioritetinių pajėgumų vystymui ir koviniam rengimui, bendradarbiavimas su sąjungininkais ir kaimynais, kibernetinio saugumo stiprinimas ir kova su minkštosios galios priemonėmis.
Viena ilgalaikių prioritetinių krašto apsaugos sistemos veiklos krypčių, kuriai planuojama didžioji dalis papildomų asignavimų, yra siekis stiprinti nacionalinius pajėgumus, reikalingus valstybės gynybai ir kitoms kolektyvinėms NATO užduotims ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat siekti nuolatinio Aljanso pajėgų buvimo Baltijos regione.
Bus stiprinama Sausumos pajėgų vienetų kovinė parengtis, kariuomenės rezervas ir ypač jo branduolys - Krašto apsaugos savanorių pajėgos, sudarant galimybes aktyviojo rezervo kariams savarankiškai išsilaikyti ir vykdyti kovos užduotis Lietuvoje.
Bus stiprinami specialiųjų operacijų pajėgumai, oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistema, paieškos ir gelbėjimo iš oro ir jūroje, taip pat strateginės žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumai.
Stiprinant Sausumos pajėgas didžiausią dėmesį planuojama skirti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai "Geležinis Vilkas": baigti brigados personalo komplektavimą, 2015 m. pradėti pėstininkų kovos mašinų, prieštankinės ginkluotės ir minosvaidžių įsigijimus. Tam kitąmet papildomai planuojama skirti apie 60 mln. litų.
Profesionalesniam karių savanorių parengimui numatyta nuo 20 iki 30 dienų didinti karių savanorių tarnybos dienų skaičių. Taip pat planuojama didinti karių, kviečiamų į kartotinius rezervo mokymus, skaičių (nuo 500 iki 600) ir laipsniškai didinti bazinių karinių mokymų dalyvių skaičių (nuo 750 iki 800).
Gerinant Krašto apsaugos savanorių ginkluotę, karius planuojama aprūpinti taikliojo šaulio ginkluote ir sunkiais kulkosvaidžiais, vieną rinktinę aprūpinti individualiomis apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų priemonėmis.
Stiprinant oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos pajėgumus, papildomai lėšų reikia ir oro erdvės stebėjimo sistemai sukurti, ir priešlėktuvinės gynybos sistemos įsigijimo projektams įgyvendinti.
Atkuriant paieškos ir gelbėjimo bei transportavimo oru pajėgumus papildomų lėšų kitąmet pareikalaus universalių bei paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimai.
Atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių prisiimtus įsipareigojimus nuo 2015 m. padidinti Baltijos valstybių priimančiųjų šalių paramos NATO oro policijos misijai apimtis, daugiau lėšų prireiks NATO naikintuvų kuro ir perdislokavimo išlaidoms kompensuoti.
Kitąmet papildomų lėšų prireiks ir dalyvavimui tarptautinėse NATO, Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų operacijose, į jas siunčiant apie 270 karių, taip pat ir budėjimams NATO ir ES greitojo reagavimo junginiuose.
Kita prioritetinė veiklos kryptis numato stiprinti sąveiką su NATO ir ES narėmis ir partnerėmis ir plėtoti gynybinį bendradarbiavimą su regiono kaimynais - Baltijos ir Šiaurės valstybėmis, Lenkija.
Šioje srityje numatyta intensyvinti jungtines tarptautines pratybas. 2015 metais Lietuvoje planuojama surengti penkerias prioritetines plataus masto pratybas.
Pastaruoju metu vis dažniau kylant naujoms ir modernioms agresijos prieš valstybes formoms, bus intensyviau rengiamasi kibernetinėms operacijoms bei kovai su informacinėmis grėsmėmis.
Šiam tikslui 2015 m. Krašto apsaugos ministerija planuoja įkurti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, kuris bus atsakingas už nacionalinės kibernetinio saugumo situacijos analizę ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinių incidentų valdymą.
