Pasak SEB banko analitikų, šių metų pradžioje kilusi nekilnojamojo turto rinkos euforija turėtų užleisti vietą ramesniam, racionaliais sprendimais pagrįstam šio verslo sektoriaus augimui. Bankų paskolų portfelio plėtra liks kukli tiek šiais, tiek ateinančiais metais pirmiausia dėl įmonių ir namų ūkių atsargumo, prisiimant naujus finansinius įsipareigojimus.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, nereikėtų užkrauti ant euro pečių pernelyg sunkios lūkesčių naštos. Ekonomisto nuomone, Lietuvos banko vertinimo, kad euro įvedimas paspartins šalies BVP plėtrą 0,23-0,25 proc. kasmet, neturėtume suvokti tiesmukai. „Ši išvada jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienais metais BVP tvarkingai pasipildys tokiu pačiu dydžiu, tai veikiau raidos vektorius per ilgesnį laikotarpį“, – teigė G. Nausėda.
Anot jo, apčiuopiamos euro naudos reikėtų tikėtis per artimiausius 3-5 metus, kadangi tik per tokį laikotarpį gali iš esmės pasikeisti įmonių ir namų ūkių preferencijos, subręsti nauji vartojimo ir investicijų sprendimai. Atvirkščiai, trumpuoju laikotarpiu eurą bus mėginama paversti atpirkimo ožiu dėl plačiajai visuomenei nepatinkančių makroekonominių tendencijų. Pavyzdžiui, teiginį, kad euro įvedimas leis sumažinti valstybės, įmonių ir gyventojų skolinimosi kaštus pritemdytų verslo ciklo kaita euro zonoje ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas 2016-2017 m.
G. Nausėda pabrėžė, jog rekordiškai maža infliacija nebus tokia amžinai, todėl atsigaunant euro zonos ūkiui tikėtinas spartesnis kainų kilimas. „Bus nelengva paaiškinti žmonėms, kad tai – ne Lietuvos narystės euro zonoje pasekmė, ypač, jeigu infliacija ir palūkanų normos mūsų šalyje pradėtų didėti netrukus po euro įvedimo“, – teigė ekonomistas.
G.Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo kadencija greitai persivers į antrąją pusę, todėl bus vis sudėtingiau įgyvendinti radikalius mokesčių sistemos pertvarkymus. Kita vertus, vis dar įmanoma atlikti mokesčių politikos korekcijas, kurios būtų naudingos šalies konkurencingumui ir leistų sumažinti atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių. Pasak G. Nausėdos, pastaruoju metu susidarė palankios sąlygos, pasinaudojus gamtinių dujų ir šildymo atpigimu, panaikinti PVM šildymui lengvatą.
Be to, vieną kartą reikėtų apsispręsti, ar Lietuva nori tik imituoti gyventojų NT mokestį, ar realiai juo apmokestinti. Antruoju atveju tikslinga sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 1 mln. litų iki 500 tūkst. litų. Tuo pat metu būtina lengvinti mažai uždirbančiųjų darbo mokesčių naštą, pakeliant neapmokestinamąjį pajamų dydį, nustatyti „Sodros“ įmokų lubas, iš pradžių kad ir aukšto lygio (pvz., 7,5 tūkst. litų per mėnesį), vėliau peržiūrint jas pagal socialinio draudimo fondo finansinę būklę.
G. Nausėdos nuomone, objektyvūs ekonomikos procesai leidžia tikėtis, kad 2015 m. bus šiek tiek sėkmingesni nei šie metai dėl euro zonos atsigavimo ir didėjančios perkamosios galios šalies viduje. Vis dėlto nerimauti verčia sustojęs nedarbo lygio mažėjimas, susidarius struktūriniam neatitikimui tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. „Be aktyvių darbo jėgos perkvalifikavimo ir profesinio orientavimo programų vežimas nepajudės iš vietos, tuo pačiu toliau gilės socialinis pleištas tarp dirbančios ir nedirbančios Lietuvos“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.
