"Įvedus eurą, pasikeitus investicijų sąlygoms, atsiradus naujoms ūkio sąlygoms Lietuvoje, kainos taip pat į visa tai sureaguos", - sakė R. Šadžius ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.
Finansų ministras išskyrė du kainų augimą skatinančius stimulus.
"Pirmas stimulas - pats euro įvedimas ir apvalinimo efektai, verslininkų kartais (pasireiškiantis - ELTA) naudojimasis pirkėjų neatidumu. Mokslininkų yra apskaičiuota, kad šitos priežastys yra atsakingos už 0,2-0,3 procentinio punkto bendrame infliacijos indekse", - kalbėjo R. Šadžius.
Kitas faktorius, pasak ministro, yra paspartėję ekonomikos augimo tempai.
"Spartesnis ekonomikos augimas provokuoja truputį spartesnį kainų augimą. Mūsų optimistinėmis, palyginus su kitais prognozuotojais, prognozėmis, 2015 metais Lietuvos ekonomika augtų 4,3 proc., o realusis Bendrasis vidaus produktas palyginus su 2015 metais - 4,3 proc., o palyginus su 2014 metais - 3,4 proc.", - dėstė R. Šadžius.
Pasak ministro, tas lemtų paspartėjimą vidutinės metinės, kuri Finansų ministerijos prognozėmis šiemet turėtų būti 1 proc., o kitąmet pakilti iki 2 proc.
"Mūsų prognozėse mes matome, kad 2017 metais, išliekant ekonomikos augimui virš 4 proc. kasmet, infliacija galėtų paspartėti iki 2,9 proc. Bet tai nereiškia spartaus kainų augimo. Nes spartus kainų augimas, matyt, yra 7-8 proc., o, galbūt, - 11 proc., kaip 2008 metais. To tikrai nebus", - sakė R. Šadžius.
Tokius faktus ministras išdėstė Seime paprašytas pakomentuoti SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos pareiškimą, kad atsigaunant euro zonos ūkiui tikėtinas spartesnis kainų kilimas.
