„Pasėlių deklaravimo tvarka iš esmės nepasikeitė, tačiau šiemet ganyklas ir pievas deklaravę ūkininkai negalės palikti nupjautos žolės lauke“, – pabrėžė specialistė. Pridūrė, kad ankstesniais metais susmulkintos ir lauke tolygiai paskleistos žolės nereikėdavo išvežti iš laukų, o šiemet tai privalu. Išimtis palikta sodams ir vaiskrūmių plantacijoms, kur nušienautą žolę tarp eilių galima bus palikti.
Č. Apolevič kelia nerimą tai, kad iki šiol pasėlių deklaravimo procesas vyksta kažkaip vangiai ir iki praėjusios savaitės pabaigos pasėlius deklaravo tik trečdalis visų Vilniaus rajone registruotų ūkininkų.
„Pernai didžioji dalis ūkininkų tokiu metu jau buvo deklaravusi pasėlius, o šiemet pastebime tam tikrą vangumą ir laukimą. Nerimauja dėl to seniūnijose dirbančios mūsų specialistės – turi ilgametę patirtį šiuo klausimu, gerai pažįsta žemę seniūnijose dirbančius ūkininkus, tad pakaktų pranešti apie deklaruojamus pasėlius telefonu ar elektroniniu paštu ir reikalas būtų kaipmat išspręstas“, – aiškina ponia Česlava.
Pranešė, kad ūkininkai ir mažos bei vidutinės įmonės, kurias ypač paveikė COVID-19 krizė, galėjo gauti išimtinę laikinąją valstybės paramą. „Deja, paraiškų priėmimo terminas buvo labai trumpas – nuo gegužės 3 d. iki gegužės 14 d. – ir šia galimybe pasinaudojo vos 150 subjektų, t. y. mažiau nei pusė.“
Naujovė yra tai, kad šiemet pasėlius gali deklaruoti ir bitininkai. Jiems galioja tos pačios taisyklės, kaip ir ūkininkams, t. y. pievos su daugiamečiais augalais turi būti nušienautos, o žolė surinkta. Medingųjų augalų pasėliai turi būti bent kartą per metus nušienauti ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 dienos.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Ruslan Narunec situacijos dėl deklaravimo nedramatizuoja. Visiškai ramiai aiškina, kad ūkininkai delsia deklaruoti pasėlius ne dėl užmaršumo ar nenoro, bet dėl orų, „Orai ir vėl stebina. Ankstesniais metais būdavo sausra, o dabar ūkininkai nežino, kokias kultūras sės, nes kritulių kiekis viršija normą ir nežinia, kaip ilgai išsilaikys tokie orai“, – kalbėjo susirūpinęs skyriaus vedėjas. Anot jo, pastaruosius kelerius metus ūkių skaičius rajone išlieka stabilus ir siekia apie keturis tūkstančius. Didžiąją dalį sudaro nedideli – nuo 1 iki 10 ha žemės dirbantys ūkiai. Tokių yra per tris tūkstančius. Pernai du ūkininkai deklaravo, kad dirba daugiau nei 1000 ha žemės. Daugiau nei 500 ūkininkų ūkininkauja 10-50 ha ūkiuose. Jau kelerius metus populiariausia grūdine kultūra išlieka kviečiai, tolesnes pozicijas užima avižos, grikiai, rugiai, rapsai ir miežiai. Gana nedaug sodinama bulvių, o juk Vilniaus krašte, kaip ir, ko gero, Lietuvoje, jos yra laikomos antrąja duona. Pernai ūkininkai deklaravo 48 725,55 ha pasėlių, t. y. 3675,41 ha mažiau nei 2019 metais. Jų gautų tiesioginių išmokų suma siekė 2 123 128 eurus. Visoje šalyje pasėlius pernai deklaravo 124 885 ūkininkai, kurie dirbo 2 937 302 ha žemės.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
Žemės ūkio skyriaus nuotr.
