Įprastai sostinėje šildymo sezonas baigiamas balandžio mėnesį, pernai šilumos tiekimas sustabdytas balandžio 24 d., o per paskutinius penkerius metus vėliausiai šildymas išjungtas gegužės 4 d., tad šie metai sostinei – rekordiniai.
Paprastai šildymas daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose išjungiamas tuomet, kai bent tris paras iš eilės vidutinė dienos temperatūra yra nemažesnė nei 10 °C. Sprendimą dėl sezono pabaigos priima Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau paankstinti arba pavėlinti šildymo sezono pabaigą savo būste gali ir patys daugiabučių gyventojai. Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose vykdoma veikla, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas baigiamas įstaigų vadovų nuožiūra pagal poreikį.
„Klientai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, laikydamiesi nustatytų higienos normų gali savo nuožiūra pasirinkti šildymo sezono pabaigos datą. Jei daugiau nei pusė daugiabučio namo gyventojų sutinka su sprendimu paankstinti ar pavėlinti šildymo nutraukimą, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas gali uždaryti šilumos punktų sklendes ir nutraukti šildymą arba atvirkščiai – jį pratęsti. Bendrijos, namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą teturi informuoti Vilniaus šilumos tinklus“, - sako AB Vilniaus šilumos tinklų, valdančių trečdalį viso Lietuvos šilumos ūkio, Klientų aptarnavimo direktorius Laurynas Jakubauskas.
Nors ruduo buvo gana šiltas ir šildymas pradėtas vėliau nei pernai, tačiau žiema buvo gerokai šaltesnė. Tą rodo vidutinės temperatūros skirtumai. Pavyzdžiui, šių metų sausio vidutinė temperatūra siekė -4,1 °C, o vasario -5,9 °C. Tuo tarpu pernai vidutinė sausio temperatūra tais pačiais mėnesiais buvo pliusinė. Šiemet vasario šalčiausios paros temperatūros vidurkis buvo beveik šešis kartus žemesnis nei pernai ir siekė -18,5 °C.
