Kaip jos braižomos, kokios yra su reikšminga šilumos ūkio pertvarka susijusios naujos valstybinės įmonės steigimo sąlygos, kalbėta Kaune vykusiame miesto mero Andriaus Kupčinsko bei bendrovės "Lietuvos energija" vadovo Daliaus Misiūno susitikime.
ELTA primena, jog gegužės pabaigoje Vyriausybė priėmė sprendimą Kaune ir Vilniuje steigti įmones, kurios investuos į šių miestų šilumos ūkio modernizavimą. Preliminariai skaičiuojama, kad bendros Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kontrolinį akcijų paketą valdysiančios "Lietuvos energijos", Kauno miesto savivaldybės valdomų įmonių ir privataus kapitalo investicijos į Kauno šilumos ūkio modernizavimą gali siekti apie 700 milijonų litų.
Pasak Kauno mero A. Kupčinsko, šios investicijos labiausiai laukiamos bendrovei "Kauno energija" priklausančioje Petrašiūnų elektrinėje.
"Vyriausybės sprendimas modernizuoti dviejų didžiausių šalies miestų šilumos ūkius reiškia, kad valstybė pagaliau prisiima atsakomybę už investicijas į šilumos kogeneracinį ūkį, ir tai yra geras signalas. Anksčiau už šildymą kauniečiai yra mokėję ir po 30 ct/kWh. Šiuo metu kainą mums yra pavykę sumažinti iki 23-24 ct/kWh. Jei valstybė investuotų žadamas lėšas į Petrašiūnų jėgainę, šildymo kaina gali nukristi iki 20 ct/kWh", - sakė Kauno meras A. Kupčinskas.
Artimiausiomis dienomis bendrovė "Lietuvos energija" skelbs viešąjį konkursą šilumos gamybai. Tikimasi, jog naujoji įmonė Kauno šilumos ūkio atnaujinimo darbus užbaigs iki 2016 metų pabaigos.
"Mes suinteresuoti prisijungti prie visų projektų, kurie mažintų kainą šilumos vartotojams. Nepaisant ir taip jau žymiai sumažėjusios šilumos kainos, bendrovė "Kauno energija" ir toliau vykdo šilumos gamybos šaltinių bei tiekimo tinklų modernizavimo projektus, siekdama dar labiau sumažinti šilumos kainą vartotojams", - teigė AB "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas.
