Šią paramą gaus Anykščiai, Biržai, Elektrėnai, Kaunas (Garliava), Kaišiadorys, Kalvarijos, Kėdainiai, Kupiškis, Kuršėnai, Lentvaris, Molėtai, Pagėgiai, Pakruojis, Plungė, Prienai, Raseiniai, Rietavas, Šilutė, Širvintos, Ukmergė, Varėna, Vilkaviškis ir Zarasai. Konkreti struktūrinių fondų suma kiekvienam miestui paaiškės lapkritį. Vienam šių miestų gyventojui vidutiniškai teks po maždaug 1,4 tūkst. litų ES paramos.
Vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko teigimu, nustatant šį miestų sąrašą ir jų atrankos kriterijus buvo atliktas didelis darbas, jie buvo derinami su visomis regioninės plėtros tarybomis.
"Struktūrinių fondų lėšos nueis į tas vietas, kuriose yra didžiausios nedarbo, infrastruktūros problemos, tam, kad Lietuvoje regionų vystymo politika įvykdytų pagrindinį tikslą - būtų mažinama socialinė atskirtis tarp Vilniaus ir kitų miestų", - teigia D. A. Barakauskas, pripažindamas, jog politikų spaudimas prieš atrenkant miestus buvo didelis.
Miestų sąrašas sudarytas pagal demografinį (kiek miestuose per metus vidutiniškai mažėjo gyventojų nuo 2001 m.), ekonominio efektyvumo (kiek 2011-2013 m. įsisteigė naujų smulkių ir vidutinių įmonių) ir įmonėse dirbančių darbuotojų struktūros (kiek žmonių 2011 m. dirbo gamybos, kiek - paslaugų sferose) kriterijus. Pirmiausiai atrinkti tie miestai, kurie 2007-2013 m. negavo tokios paramos infrastruktūros plėtrai, tačiau liko dar 11 mažų ir vidutinių šalies miestų, kurie negavo paramos abiejuose perioduose. Jie į paramą galės pretenduoti dar kitame finansiniame ES periode.
Mažų ir vidutinių miestų, kuriuose gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, bei savivaldybių centrų Lietuvoje iš viso yra 54.
"Visi mažieji ir vidutiniai miestai susiduria su neigiamais demografiniais pokyčiais - gana žymiai mažėja gyventojų skaičius, todėl didėja teikiamų socialinių paslaugų kaštai. Čia yra mažas ekonominis efektyvumas, nedarbo lygis yra didelis, mažiau steigiama įmonių, taip pat šiuose mažuose ir vidutiniuose miestuose vyrauja pirminio ir antrinio sektoriaus darbo jėgos struktūra. Tai reiškia, kad gaminamos žaliavos, vyrauja statybos sektorius ir didesnė gamyba, bet yra mažai vidutinių ir smulkių įmonių, kurios teikia paslaugas. Tai rodo, kad tokie miestai nėra atsparūs krizėms", - sako VRM Regioninės politikos departamento vadovas Arūnas Plikšnys.
Pagal Regioninės plėtros įstatymą, Vidaus reikalų ministerija formuoja ir įgyvendina regioninę politiką. Iš viso VRM 2014-2020 m. laikotarpiu įvairioms tikslinėms teritorijoms paskirstys 1,3 milijardo litų ES paramos.
