„Kaip ir pavasarį, taip ir rudenį – antros koronaviruso bangos metu – matome šios pagalbos būtinumą viešbučių sektoriaus veiklos palaikymui ir tęstinumui, darbo vietų išsaugojimui, kadangi viešbučių nuostoliai ne tik karantino, bet ir po karantino vis dar siekia nuo 70 iki 90 proc.", – sako Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto Kasparas Adomaitis.
Ši lengvata suteikiama tik viešbučių (apgyvendinimo) paslaugų sektoriui, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus mieste maitinimo sektoriui savivaldybė jau tokią paramą suteikė: atleido nuo vietinės rinkliavos už leidimų prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose, suteikė laisvų plotų lauko kavinėms įsirengti. Skaičiuojama, kad mokestinė lengvata viešbučių (apgyvendinimo) sektoriui sudarytų apie 290 tūkst. Eur.
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, svetingumo verslas su COVID -19 pandemijos sukeltais padariniais kovos iki kitų metų, nes sutrikę užsienio kelionių srautai, nevykstantys renginiai ir vėl įvedami kelionių apribojimai neleidžia viešbučiams ir restoranams grįžti prie įprastų verslo sąlygų.
„Rugsėjį Vilniuje įsikūrusių viešbučių užimtumas siekė vos 10 proc., turistų skaičius per pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusiais metais smuko nuo 522 5tūkst. iki 169 tūkst., o pajamos rugpjūčio mėnesį sumažėjo daugiau kaip 75 proc. Bendra itin sparčiai blogėjanti situacija visoje Europoje vėl nardina viešbučius į sąstingį," – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvata viešbučių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms buvo suteikta nuo kovo 16 d. iki birželio 30 d. Skaičiuojama, kad mokestinė lengvata viešbučių (apgyvendinimo) sektoriui sudarė daugiau nei 239 tūkst. Eur (nekilnojamojo turto mokesčio – 222 tūkst. Eur, žemės mokesčio – 2,2 tūkst. Eur, valstybinės žemės nuomos mokesčio – 15 tūkst. Eur).
