Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo viduryje paskelbtu ekonomikos raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

„Kaip ir žadėjome, parengėme saugų ateinančių metų biudžeto projektą. Jame atsižvelgėme į pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei investicijas į ateitį. Vykdant priimtus įsipareigojimus, labai svarbu kartu tikslingai skatinti ekonomiką – tam reikalingos ilgalaikės investicijos, bei pristabdyti kitas išlaidas – tam, kad suvaldytume skolos augimą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Po Vyriausybės pritarimo 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui. Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Didžiausias biudžeto augimas – ekonomikai ir socialinei apsaugai

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai, įskaitant ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) biudžetą – 7 335 mln. eurų. Palyginus su 2020 metais, socialinei sričiai papildomai bus skiriama 783 mln. eurų. Taip pat ženkliai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3 578 mln. eurų. Lyginant su 2020 metais, tai net 1 053 mln. eurų daugiau. Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2 732 mln. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų papildomai, lyginant su 2020 metais) bei kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau nei 2020 metais). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1 117 mln. eurų (16 mln. eurų daugiau nei 2020 metais), aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau nei 2020 metais).

Didėja socialinės išmokos ir MMA

Lyginant su 2020 metais, kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. „Vaiko pinigai“ didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų).

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Investicijos į ateitį

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos – planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų. Didžiausia dalį, t. y. 1,3 mlrd. eurų, planuojama, jog sudarys Europos Sąjungos lėšos, 29 mln. – eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs

Lyginant su 2020 metais, artėjančiais metais numatoma, jog savivaldybių biudžetų bendros pajamos augs 276 mln. eurų (8,4 proc.). Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms, šiemet nukentėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos ir kompensuojamos 2020 m. negautos pajamos. Savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 53 mln. eurų.