Asociacijos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai daugiau kaip 1,5 karto sumažėjo nuo 60 iki 90 dienų pradelstų įsipareigojimų (iki 1500 gavėjų), trečdaliu sumažėjo ir pradelsusių mokėti už paskolą daugiau kaip mėnesį (iki 2300 gavėjų). Nepareigingų skolininkų dalis I ketvirtį buvo maždaug 7 proc. nuo bendro kreditų portfelio – tiek smulkiųjų vartojimo kreditų buvo grąžinti pritaikius prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai jų sumažėjo daugiau kaip 3 kartus (nuo 24 proc.).

„Vartotojai vis labiau sąmoningėja, tikime, kad prie to prisidėjo ir mūsų metų pradžioje pristatyta švietimo ir savireguliacijos programa „Skaidrus kreditas", į kurią aktyviai įsitraukė asociacijos narės bei kitos atsakingai dirbančios bendrovės. Taip pat, žinoma, paskolų grąžinimui įtaką daro ir bendra gyventojų ekonominė situacija", – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas. Pasak jo, šios paslaugos vartotojų poreikis yra skolintis nedideles 300-400 litų sumas trumpam terminui, taip sprendžiant netikėtus trumpalaikius finansinius sunkumus ir ši tendencija dominuoja pastaruosius kelerius metus.

Jau antrus metus tęsiasi bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (BVKKMN) mažėjimo tendencija – per metus, asociacijos duomenimis, ji nukrito 28 proc. punktais iki 167 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį (pernai I ketvirtį ji buvo 195 proc.). Taip pat tolydžio mažėjo ir šių trumpalaikių paskolų metinė palūkanų norma – per metus ji smuko 7 proc. punktais iki 105 proc.

„Pastebime, jog nuo pernai liepos mėn., kai BVKKMN apribojimus papildė dar ir vadinamoji „40 proc. pajamų taisyklė", gyventojams tenka imti kreditus ilgesniam laikui, kad būtų telpama į Lietuvos banko nustatytus rėmus. Tai nėra pozityvus dalykas, nes žmogus užuot mokėjęs palūkanas už vieną mėnesį, dirbtinai priverčiamas ilginti kredito terminą ir sumokėti, tarkime, dviejų ar trijų mėnesių palūkanas. Taip BVKKMN sumažėja, tačiau vartotojas palūkanų sumoka daugiau", – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas. Pasak jo, Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kurioje kartu taikomas ir BVKKMN, ir pajamų-kreditų santykio apribojimas.

2014 m. I ketvirčio duomenimis, asociacijos narės buvo išdavusios per 135 tūkst. smulkiųjų vartojimo kreditų, kurių suma siekė 45,5 mln. litų – vidutinė paskolos suma atitinkamai buvo 335 litai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išduotų kreditų skaičius smuktelėjo dešimtadaliu (10,5 proc.).

Asociacijos prezidento teigimu, smulkieji kreditai dažnai būna jau paskutinė legali galimybė gyventojui pasiskolinti skubioms netikėtoms išlaidoms. „Iš turimų duomenų nematome, jog poreikis tokioms paslaugoms būtų sumažėjęs, todėl tikėtina, kad dėl sugriežtinto reglamentavimo ta sumenkusi rinkos dalis nutekėjo šešėliniam verslui, kur vartotojų apsauga negalioja ir kurio niekas nekontroliuoja. Tiesiog negalėdami pasiskolinti prižiūrimoje rinkoje, gyventojai ieško alternatyvų – skolinasi, pavyzdžiui, pagal skelbimus laikraščiuose, internetinėse kredito biržose", – sakė L.Valickas.

Smulkieji kreditai (kitaip dar vadinami mažaisiais kreditais arba greitaisiais kreditais) – tai vartojimo kreditai iki 1000 litų, kuriuos gyventojai gali gauti neįkeisdami jokio turto.

LSVKA informacija