Seimui planuojant autorių mokesčiu apmokestinti visas Lietuvoje parduodamas skaitmenines laikmenas ir techniką, galinčią kaupti bei atgaminti garso ir vaizdo kūrinius, šio verslo atstovai baiminasi, kad pataisa sumažins pardavimus, o surinkti pinigai kūrėjų kišenių gali ir nepasiekti.
Jau beveik dvejus metus Seime klaidžiojančios ir šią savaitę prie finišo tiesiosios artėjančios – jas ketinama ne tik svarstyti, bet ir priimti – Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos kelia daug nerimo kompiuterinių verslų atstovams. Jie baiminasi, kad autorių mokesčiu apmokestinus ne tik tuščias skaitmenines laikmenas, į kurias kopijuojami autorių kūriniai, bet ir tam naudojamą įrangą – kompiuterius, mobiliuosius telefonus, televizorius, žmonės pradės juos pirkti ne Lietuvoje, bet užsienyje.
„Žmonės šiais laikais yra labai jautrūs kainai. 20 litų mokestis kompiuteriui mažmeninėje prekyboje jau siektų 50–60 litų. Tiek pabrangus kompiuteriams, žmonės imtų ieškoti pigesnių variantų, reikiamą informaciją gautų internete ir kompiuterius įsigytų užsienio rinkose“, – realų pavojų įžvelgė „ACME kompiuterių komponentų“ direktorius Regimantas Buožius.
Kompiuterininkų teigimu, įstatymas, kuriamas neva piratavimui mažinti, vietoj papildomų mokesčių autoriams gali atsigręžti mažesnėmis PVM įplaukomis į biudžetą arba didesne našta visiems vartotojams, o pirmiausia – švietimo įstaigoms, kasdien kopijuojančioms mokymo medžiagą.
„Formaliai tam tikras susigrąžinimo mechanizmas įstatyme yra numatytas, bet visi žinote, kaip iš tiesų valstybinėse įstaigose tai vyksta. Mokyklos perka keliomis dešimtimis vienetų, gal 10–20 ar 30. Klausimas, ar dėl 100–200 litų jie pildys popierius, juos siųs, prašys sugrąžinimo. Ko gero, atsakymas – neigiamas. Reiškia, kad tas mokestis gula ant visos švietimo sistemos ir didžiąja dalimi jis bus kompensuojamas iš valstybės“, – savo nuomonę atskleidė Informatikos mokytojų asociacijos atstovas Aidas Žandaris.
„Mums kelia abejonių tai, kad įstatymas svarstomas labai paskubomis, neanalizuojant jo rimčiau iš teisinės, ekonominės pusės. Nebuvo atlikta jokio ekonominio vertinimo, kuris yra būtinas“, – į įstatymo svarstymo trūkumus dėmesį atkreipė „Infobalt“ asociacijos ES reikalų vadovė Vilmą Misiukonienė.
Verslininkai abejoja, ar surinkti naujieji mokesčiai nenusės autorių teises ginančiose asociacijose, nes esą dabar jų administravimo išlaidos ne ką tesiskiria nuo sumų, išmokamų Lietuvos autoriams.
„Aišku, tos asociacijos kovoja tam, kad jų pajamos dar labiau išaugtų. Mūsų prognozės rodo, kad jų pajamos išauga beveik dvigubai. Jei dabar jie gauna apie 14 milijonų litų pajamų, tai, remiantis pesimistinėmis prognozėmis, jie galėtų susirinkti dar apie 10 milijonų litų“, – gražaus įstatymo tikslo vykdymu suabejojo „Infobalt“ asociacijos viceprezidentas Vytautas Vitkauskas.
„Pagal mūsų paskaičiavimus nuo visų pardavimų Lietuvoje susirinktų maždaug 2,5 milijono litų. Tokia suma būtų surinkta nuo visų – kompiuterių, telefonų įrangos – pardavimų. Įvertinus technologijų plėtrą ir konkurenciją, mokestis vartotojams išaugti neturėtų nė vienu centu“, – dėstė Seimo narys, pataisų iniciatorius Julius Dautartas.
Pataisų rengėjai tikina, esą tai būtų tiesiog solidarumo su kūrėjais mokestis, kurį būtų galima nuolat keisti. Verslo atstovai abejoja, ar būsimas įstatymas atitiks ES teisės normas ir sako, kad jis paseno dar nė nepriimtas.
Aurelija Malakauskaitė
LTV „Panorama“
