Šis biudžetas sukuria prielaidas kitąmet visiškai atstatyti sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas.
Už biudžeto priėmimą balsavo 72, prieš – 45, susilaikė 3 Seimo nariai.
Už biudžeto projektą vieningai balsavo visi valdantieji, prieš – opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos ir Socialdemokratų partijos frakcijos.
Už biudžetą taip pat balsavo Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Jonas Jagminas ir Kazimieras Uoka.
Galutinį žodį dėl kitų metų biudžeto tars prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri turi pasirašyti priimtą įstatymą.
Gelbės NT mokestis ir mažesni pervedimai į pensijų fondus
Po ilgų debatų valdančioji koalicija buvo nusprendusi, kad mažinant viso valdžios sektoriaus deficitą kone visos valstybės sektoriaus išlaidos mažės 4 proc. lyginant su rudenį buvusiais planais, dar 150 mln. Lt ketinama sutaupyti karpant išlaidas „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fonduose.
Taip pat nuspręsta įvesti prabangaus nekilnojamojo turto (NT) mokestį, atnešiantį 17 mln. Lt, 50 mln. Lt padidinti valstybės įmonių dividendus, po 30 mln. Lt papildomai sumažinti lėšas Kelių fondui ir valstybės investicijų programai, iki 1,5 proc. sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus, surinkti 25 mln. Lt daugiau lėšų padidinus mokesčius išgaunamiems gamtos ištekliams.
Papildomų mažinimų ir NT mokesčio prireikė po to, kai Seimas kategoriškai nepritarė Vyriausybės siūlymui sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas atstatyti tik perpus.
Tiesa, kol kas Seimas nėra pritaręs NT mokesčio įstatymui – jo svarstymą planuojama tęsti ketvirtadienį.
Pagal Vyriausybės parengtą projektą, 4 proc. mažinimas nepalies ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įmokų į ES biudžetą, išlaidų valstybės skolos valdymui, išlaidų krašto apsaugai. Asignavimai teismams taip pat mažės ne 4 proc., bet 2 proc.
Valdantieji laikosi nuomonės, kad Lietuva negali sau leisti gyventi su didesniu nei 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitu, todėl didesnis išlaidavimas negalimas.
Vadino nameliu ant smėlio
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vitas Matuzas džiaugėsi Seimo ir Vyriausybės drąsa.
„Norėčiau pasakyti, kad ateinančių metų biudžetas yra labai realus, ko anksčiau nebūtume galėję pasakyti. Noriu pasidžiaugti, kad tiek Vyriausybė, tiek mes Seime, suprasdami ekonominės situacijos blogėjimą ES, žinodami, kad per 60 proc. BVP sukuriame eksportuodami, išdrįsome pasakyti, kad išlaidas mažiname milijardu litų, nes tiek mažės pajamos. Tam, aišku, reikia politinės drąsos, juo labiau, kad ateinantys metai yra rinkimų metai“, – prieš priėmimą kalbėjo jis.
Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Andrius Mazuronis ragino kolegas balsuoti prieš: „Kaip konstruktorius galiu pasakyti, kad man susidaro toks vaizdas, jog valdančioji dauguma kitų metų valstybės namelį bando statyti ant smėlio kopose, bet žinome, kad užėjus bangai tas namelis stovės labai neilgai, jis yra nepaprastai trapus“.
Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis taip pat ragino balsuoti prieš ir tvirtino, kad kitų metų biudžetas nepadės Lietuvai kovoti su krize.
„Jeigu valstybė kitais metais gyvens taip, kaip numatyta biudžete, tai krizė tikrai nesibaigs ilgai. Normalūs Lietuvos piliečiai turės dvi išeitis – arba kuo greičiau emigruoti, arba jie taps tokiais muliažais, kokį mes buvome čia atnešę prieš klausimo svarstymą (skeletą – DELFI)“, – kalbėjo jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas sakė, kad alternatyvų nėra, todėl biudžetui reikia pritarti.
„Dabar esantis variantas nėra tobulas, tačiau jis yra tokiame lygyje, kad mes galėtume pritarti ramia sąžine su didele nuoskauda širdyje“, – kalbėjo jis.
Premjeras Andrius Kubilius po balsavimo dėkojo koalicijai.
„Tai, kad patvirtinome biudžetą, kuriame deficitas yra mažesnis nei 3 proc., ir pensijų problemos atstatomos, ir kitos problemos sprendžiamos, yra tikrai didelis pasiekimas tokiomis aplinkybėmis. Gerbiami kolegos, neprižadame, kad kiti metai bus lengvesni, bet prižadame vieną dalyką – nepaisant to, kad kiti metai yra rinkiminiai, ir toliau elgtis taip pat atsakingai, kad mes visi kartu išmoktume gyventi pagal tas išgales, kurias galime Lietuvoje sukurti“, – sakė jis.
Tuo metu socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis prognozavo, kad biudžetą gali tekti peržiūrėti pavasarį.
„Turime gana keistą situaciją – biudžetą patvirtinome, bet nepatvirtinome pajamų šaltinio – du įstatymai dar nepriimti. Keistai atrodo, tiesa? Nežinome pajamų dalies, bet biudžetą pasitvirtinome. Lygiai taip pat akivaizdu, kad, ko gero, balandį turėsime vėl peržiūrėti biudžetą, nes rodikliai yra labai trapūs, makroekonominės perspektyvos taip pat yra sudėtingos“, – dėstė Seimo narys.
Vyriausybė skaičiuoja, kad valstybės biudžeto pajamos be ES lėšų 2012 m. bus 17,92 mlrd. Lt. Anksčiau buvo planuota 18,759 mlrd. Lt. Kartu su ES lėšomis jis sudarys 25,055 mlrd. Lt.
Prognozuojama, kad valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų išlaidos sudarys 18,643 mlrd. Lt, o su ES – 25,77 mlrd. Lt. Ankstesniame plane buvo numatytos 19,468 mlrd. Lt išlaidos.
Pagal Vyriausybės parengtą projektą, valstybės biudžeto deficitas turėtų sudaryti 719 mln. Lt.
Nacionalinio biudžetas, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kitąmet turėtų būti 20,981 mlrd. Lt, o išlaidos – 21,7 mlrd. Lt be ES paramos. Anksčiau buvo prognozuota, kad jo pajamos sudarys 21,816 mlrd. Lt.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis jis turėtų sudaryti 28, 112 mlrd. Lt, išlaidos – 28,8 mlrd. Lt.
Šiems metams patvirtintas nacionalinis biudžetas be ES paramos yra 20,026 mlrd. Lt, su ES parama – 26,9 mlrd. Lt.
Daugiausia pajamų 2012 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,9 mlrd. Lt. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti beveik 1,462 mln. Lt, akcizų – 3,384,4 mlrd. Lt, pelno mokesčio –1,22 mlrd. Lt.
Socialinei apsaugai kitąmet numatyta skirti 3, 215 mlrd. Lt, švietimui – 4,384 mlrd. Lt, sveikatos apsaugai – 1,93 mlrd. Lt, gynybai – 1,60 mlrd. Lt, aplinkos apsaugai – 768,7 mln. Lt, bendroms valstybės paslaugoms – 4,788 mlrd. Lt, poilsiui, kultūrai ir religijai – 555,8 mln. Lt.
2012 m. valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti ne 2,8 proc., bet 3 proc. BVP.
Dėl nepalankios makroekonominės padėties euro zonoje ir pasaulyje Finansų ministerija, jau pateikusi pirminį biudžeto projektą, sumažino kitų metų augimo prognozes beveik dvigubai – nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc.
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
www.delfi.lt
