Tokio sprendimo Lietuvoje laukta. Dar gegužės viduryje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad Lietuva su saugia atsarga atitinka prognozuojamus konvergencijos kriterijus.

Gegužės 15 dienos duomenimis, kurių pagrindu parengti Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos (EK) konvergencijos pranešimai, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis vertinamuoju laikotarpiu yra 39,4 proc., tai yra gerokai mažesnis už maksimalų leistiną 60 proc. dydį.

Valdžios sektoriaus deficito ir šalies BVP santykis sudaro 2,2 proc. BVP, arba 0,8 proc. punkto mažesnis už leistiną 3 proc. ribą.

Ilgalaikių palūkanų normų rodiklis Lietuvoje yra 3,6 proc., kriterijaus reikšmė - ne mažesnė nei 5,4 proc. Jau dvejus metus nuolat mažėjęs vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje balandį buvo 0,6 proc.

Šiuo metu ECB dar vertina, kurių šalių infliacijos rodikliai yra išskirtiniai ir todėl neturėtų būti įtraukti skaičiuojant kainų stabilumo kriterijų, todėl jo dydis kol kas nėra žinomas, tačiau nepriklausomai nuo to, kuris iš kelių šiuo metu vertinamų variantų bus pasirinktas, Lietuvos rodiklis atitiks ir šį kriterijų, prognozuoja Lietuvos bankas.

Kainų stabilumo kriterijus yra trijų ES šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, vidutinės metinės infliacijos aritmetinis vidurkis, padidintas 1,5 proc. punkto.

ECB ir EK pranešimų pagrindu bus rengiamas EK pasiūlymas Europos Sąjungos Tarybai dėl euro įvedimo Lietuvoje. Galutinio ES Tarybos sprendimo tikimasi liepos pabaigoje.