Tyrimas buvo atliktas ES narėse ir kandidatėse – iš viso 33 Europos valstybėse su 600 mln. gyventojų. Jame buvo vertinama plačiajuosčio ryšio skverbtis, elektroninių paslaugų vartotojų skaičius, e-paslaugų vartojimo dažnis, piliečių, bendraujančių su institucijomis internetu, dalis, jų pasitenkinimas esamomis e-paslaugomis ir kiti rodikliai.
Tyrime Lietuva priskirta progresyviai e-paslaugas teikiančių šalių grupei (kartu su Austrija, Danija, Ispanija, Norvegija ir Portugalija). Bendras e-paslaugų naudojimo rodiklis Lietuvoje siekia 49 proc. (ES vidurkis 46 proc.), e-paslaugų efektyvumo – 45 proc. (ES vidurkis 40 proc.), tikimybė, kad e-paslaugų vartotojas naudosis jomis ir ateityje – 71 proc. (ES vidurkis 71 proc.).
Europos komisija Lietuvos pažangą įvertino kaip nepriekaištingą visose elektroninių paslaugų teikimo srityse. Vienintelis aspektas, kuriam reikalingas papildomas Lietuvos valdžios dėmesys – tai tarpvalstybiniu lygiu teikiamos paslaugos, teigiama išvadose.
„Šie rezultatai yra pasiekti daugiausiai dėl prioritetinio dėmesio, kurį mūsų Vyriausybė teikia e-valdžios klausimams bei efektyvaus Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo", – teigia vidaus reikalų Dailis Alfonsas Barakauskas.
Elektroninių paslaugų tyrimas yra atliekamas kasmet nuo 2001 m. visose Europos Sąjungos šalyse. Iki 2011 m. paslaugos buvo tiriamos perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygiais, tačiau prieš porą metų ši tyrimo metodika buvo pakeista, atsižvelgiant į naujai nubrėžtas Elektroninės valdžios politikos įgyvendinimo bei vertinimo kryptis, ir patvirtinta 2009 m. per Europos Sąjungos ministrų, atsakingų už elektroninės valdžios gaires, Malmės konferencijoje.
