„Reikės tą tinkamai panaudoti. Nebus taip, kad imkite pinigų krepšelį ir dabar darykite su juo ką norite. Labai taiklios priemonės, kalbant ir apie tas rekomendacijas, kurias EK nuolat valstybėms narėms teikia, t. y. pirmiausia, kas susiję su skurdo, atskirties mažinimu ir perėjimas prie naujos, žaliosios ekonomikos, ir sveikatos apsaugos sistemos stiprinimo, net ir gynybos srityje svarbiems infrastruktūriniams projektams, kurie taip pat mums generuos ilgalaikę grąžą“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie prognozes dėl šalies ekonomikos atsigavimo, S. Skvernelis akcentavo, kad jos nėra labai niūrios.

„Mes prognozuojame, kad mūsų ekonomika pradės trečiąjį ketvirtį kilti, bus tas pats ir ketvirtąjį ketvirtį. Kitais metais prognozuojamas pakankamai ženklus augimas, bet priklausomai nuo nuosmukio: jei prognozuojamas nuosmukis iki 8 proc., tai gal nepasieksime to rezultato ir skirtumas gali išlikti“, – sakė S. Skvernelis.

„Manau, kad ir tos priemonės, kurios yra taikomos, ir vakar paskelbta EK iniciatyva dėl gaivinimo fondo, dėl artimiausios finansinės perspektyvos – jei sugebėsime tinkamus instrumentus pasirinkti dėl greito atsigavimo ir po to dėl vidutinio laikotarpio priemonių, tada kalbėsime, kad mes šitą sveikatos krizę, išprovokavusią šalutinius poveikius, pakankamai sėkmingai įveikėme“, – kalbėjo premjeras.

ELTA primena, kad trečiadienį EK pristatyta parama yra iš dviejų dalių – paskolų ir subsidijų.

„Suma dabar yra 750 mlrd. eurų, tačiau reikia nepamiršti, kad 250 mlrd. eurų iš tos sumos yra paskolos ir tik 500 mln. eurų subsidijos. Šioje vietoje ir tokių šalių narių kaip Prancūzijos ir Vokietijos siūlymas čia įtrauktas. Tačiau aišku, kad EK užduotis buvo suderinti 27 šalių narių lūkesčius ir taip pat Europos Parlamentaro poziciją savo pasiūlyme”, – trečiadienį Eltai sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.