„Uždaryti dienos centrai, mokyklos ar kitos įstaigos, namuose gaunamų paslaugų stabdymas bei socialinė distancija karantino metu gali labai neigiamai paveikti jau ir taip izoliuotus žmones su negalia, slaugos ar priežiūros reikalaujančius asmenis bei jų šeimos narius, ant kurių pečių perkelta didžioji naštos dalis. Pandemijos krizė sukuria labai realią riziką neįgaliųjų absoliutaus skurdo rodiklio augimui ir socialinės atskirties didėjimui“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad neįgalieji ir jų šeimos nariai neturėtų būti palikti be paramos, maisto, vaistų, tad už pastangas užtikrinti būtiniausių medicininių ir socialinių paslaugų tęstinumą karantino sąlygomis jis nuoširdžiai padėkojo socialiniams darbuotojams ir neįgaliaisiais besirūpinančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau, pasak Prezidento, reikalinga valstybės ir savivaldybių pagalba, aprūpinant šias organizacijas apsaugos priemonėmis, kas iki šiol daryta tik simboliškai. Išaugęs psichologinės emocinės pagalbos poreikis. Siektina, kad paslaugų lygis neįgaliesiems nesumažėtų, tad labai svarbu išlaikyti valstybės ir savivaldybių lygiu adekvatų finansavimą paslaugas neįgaliesiems teikiančioms organizacijoms.
Šalyje išgyvenama krizė apnuogino įsisenėjusias sveikatos ir socialinės apsaugos problemas: neįvykusią neįgaliųjų institucinės globos pertvarkos reformą, nesukurtas bendruomenine ir asmenine pagalba grįstas paslaugas. Pašnekovai vylėsi, kad situacija, kurioje atsidūrė Lietuva, taps paskata peržiūrėti neįgaliųjų socialinės apsaugos sistemą. Pasak Prezidento, krizė parodė ir piniginės paramos bei socialinio draudimo sistemų pusiausvyros nebuvimą, kurį reikėtų spręsti artimiausiu metu.
„Nieko nelaukdamos atsakingos valstybės institucijos jau šiandien privalo įsivertinti, kaip kinta neįgaliųjų socialinė padėtis karantino ar ekstremalios situacijos metu, prognozuoti, kaip ji keisis po karantino, ir kuo skubiau priimti atitinkamus sprendimus dėl šių žmonių papildomų užimtumo ir socialinių garantijų – tik tokiu būdu galima suvaldyti skurdo ir atskirties augimo rizikas“, – ragino Prezidentas. Per pokalbį sutarta siekti savivaldybėse efektyviau koordinuoti paslaugų neįgaliesiems teikimą tarp įvairių žinybų.
Valstybės vadovas domėjosi specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų galimybėmis mokytis, globos ir slaugos įstaigų apsauga, viešosios alternatyvios komunikacijos prieinamumu asmenims su negalia, jų ir socialinių partnerių įtraukimo į sprendimus dėl COVID-19 kontrolės praktika. Prezidentas pabrėžė, kad būtent lygių galimybių ir tinkamų sąlygų žmonėms su negalia užtikrinimas, jų gyvenimo kokybė yra svarbus gerovės valstybės tikslas ir kartu prielaida tinkamam pilietinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių įgyvendinimui.
Virtualiame susitikime dalyvavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto viceprezidentas prof. Jonas Ruškus, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
