Pagal susigrąžintus mokesčius – pirmi estai
Metines mokesčių deklaracijas pateikę estai susigrąžina daugiausiai mokesčių iš Baltijos šalių gyventojų – iš viso daugiau kaip 141 mln. eurų. Latvių susigrąžinta suma per metus sudaro 131 mln. eurų, lietuvių apie 124 mln. eurų.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, estai gerokai pranoksta savo Baltijos šalių kaimynus ir pagal vidutinę susigrąžintų mokesčių sumą, tenkančią vienam šalies gyventojui. Vienas estas, užpildęs metinę mokesčių deklaraciją, iš valstybės atgauna vidutiniškai 272 eurus. Tuo metu vidutinė Latvijos gyventojo susigrąžinama suma sudaro 211 eurų, o Lietuvos gyventojo – 166 eurus.
„Visose Baltijos šalyse taikomas gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 20 proc., visose galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už įmokas į privačius pensijų fondus, o Lietuvoje ir Latvijoje – ir už gyvybės draudimo įmokas. Nors visų šalių gyventojai turi panašių galimybių pasinaudoti mokesčių lengvatomis, tačiau jas geriausiai išnaudoja estai, susigrąžindami daugiausiai lėšų“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Pasak „Swedbank“ ekspertės, toks palyginimas su šalimis kaimynėmis rodo, kad lietuviai neišnaudoja visų galimybių mokesčiams susigrąžinti. Be to, tai parodo ir faktą, kad pagal taupymui ir investavimui skiriamas lėšas, šalies gyventojai taip pat galėtų būti aktyvesni.
„Tai, kad estai susigrąžina daugiau mokesčių, yra dėsninga, nes jie apskritai sutaupo didesnę dalį pajamų, palyginti su latviais ar lietuviais. Todėl Lietuvos gyventojams reikėtų didinti taupymui ir investavimui skiriamų pajamų dalį jas nukreipiant į valstybės skatinamas priemones“, – sako J. Cvilikienė.
Už kaupimui skirtas lėšas gali grįžti iki 300 eurų
Šiuo metu šalies gyventojai susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio gali už savarankiškas įmokas į antros ir trečios pensijų pakopos fondus, taip pat už savo ar šeimos narių gyvybės draudimo įmokas.
„Maksimali suma, kurią tokiu būdu gali susigrąžinti šalies gyventojai, siekia 300 eurų. Tuo metu maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti mokesčius, sudaro 1,5 tūkst. eurų per metus. Susigrąžinama suma taip pat negali būti didesnė už 25 proc. visos gyventojo per metus sumokėto pajamų mokesčio sumos“, − primena „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Beje, nuo praėjusių metų šalies gyventojai gali susigrąžinti dalį pajamų mokesčio ir už patirtas išlaidas namų ar automobilio remontui, taip pat už vaiko priežiūros išlaidas. Tiesa, kompensuojama tik ta suma, kuri buvo skirta darbams apmokėti, o ne medžiagoms ar prekėms įsigyti. Maksimali išlaidų suma, nuo kurios galima atgauti mokesčius, sudaro 2 tūkst. eurų, tokiu būdu galima susigražinti iki 400 eurų per metus.
Papildomas pajamas geriausia nukreipti taupymui
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu šių metų vasario mėnesį atlikta apklausa parodė, kad susigrąžinti pinigus ketina apie 65 proc. šalies gyventojų. Tačiau tik 20 proc. susigrąžintus pinigus planuoja skirti santaupoms, vos 5 proc. – juos investuoti. Pavyzdžiui, Estijoje taupymui šiuos pinigus planuoja atidėti 28 proc. gyventojų, o investuoti 6 proc.
Remiantis apklausos duomenimis, didesnioji šalies gyventojų dalis (39 proc.) susigrąžintus mokesčius ketina skirti kasdienėms išlaidoms, kas septintas lietuvis juos išleis kelionėms ar pomėgiams.
„Už mokesčių permokas susigrąžintas lėšas reikėtų laikyti papildomomis pajamomis. Savaime suprantama, kad gali kilti pagundų gautus pinigus išleisti vienadienėms reikmėms, tačiau daug protingiau būtų juos skirti ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, taupyti vaiko mokslams ar užsitikrinti geriau aprūpintą senatvę. Taip reikšmingai padidintumėt kaupimo ar investicijų grąžos efektą“, – pataria J. Cvilikienė.
Ne tik susigrąžinti, bet ir sumokėti
Pasak „Swedbank“ ekspertės, nereikėtų pamiršti, kad šis laikotarpis skirtas ne tik permokų susigrąžinimui, bet ir mokesčių mokėjimui. Mokestinės nepriemokos dažniausiai aktualios individualią veiklą ar panašią veiklos formą pasirinkusiems gyventojams, kurie gautas pajamas ir išlaidas turi apskaityti patys.
„Šie gyventojai turėtų iš anksto planuoti ir ruoštis sumokėti jiems priklausančius mokesčius, kad pateikus metinę mokesčių deklaraciją jiems netektų susidurti su netikėtu siurprizu, dėl kurio kuriam laikui reiktų susiveržti diržusi ir apriboti savo išlaidas“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.
